Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuva vėluoja į skaitmeninį traukinį

Lietuvos pramonės laukia didelis iššūkis – skaitmeninė revoliucija. Ekspertai pabrėžia, kad jau dabar smarkiai vėluojame – Europoje vis daugiau įmonių robotizuoja ir automatizuoja gamyklas. Vyriausybė ramina ir verslui žada paramą, o į skaitmeninį traukinį esą spėsime išmokę šalių lyderių klaidas.

Lietuva vėluoja į skaitmeninį traukinį
Lietuva vėluoja į skaitmeninį traukinį / K. Kavolėlio / BFL nuotr.

Kompiuterių reguliuojami transporto srautai stovėjimo aikštelėse ar ateities robotai gamyklose – visa tai galima išvysti inžinerinės pramonės parodoje „Balttechnika“. Tačiau naujausios technologijos – tik viena sąlygų, kaip tinkamai pasiruošti pasaulyje jau įsibėgėjančiai ketvirtajai pramonės revoliucijai. Teks keisti ne tik šiandien įprastus įrenginius, bet tam paruošti ir darbuotojus.

„Su paprastais įgūdžiais rutininiams darbams mes nebūsim niekam įdomūs, mums reikės išmokti dirbti kūrybingai, išmokti konkuruoti su skaitmeninėm mašinom, dirbtiniu intelektu. Tai visuomenei atneša daug naujovių, daug nežinojimo, daug išgąsčio“, – sakė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Verslininkai pabrėžia, kad kol kas Lietuva Europoje tarp autsaiderių automatizuojant gamybą, todėl nespėjant paskui naujausias technologijas – nuostoliai neišvengiami.

Pavyzdžiui, konkuruoti su Vokietijos pramone, kuri dar prieš 6 metus jas pradėjo diegti, šiandien beveik neįmanoma. Gamybiniai procesai lengvai valdomi, stipriai išaugęs produktyvumas, mažesni kaštai.

Todėl verslas paramos tikisi iš vyriausybės, nes pokyčiams reikalingos nemenkos investicijos.

„Mes nebuvome pirmaujantys, bet, kita vertus, yra čia ir pozityvus niuansas. Mes galime pasimokyti iš gerųjų patirčių, nes per tuos 6 metus buvo įvairų praktikų, kurios ne visos sėkmingos. Mes galim nekartoti Danijos, Vokietijos neteisingų sprendimų, bandyti juos pasivyti ir adaptuotis greičiau“, – teigė ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Vyriausybė žada nepalikti verslo vieno ir laiku reaguoti į jo poreikius. Jau kuriama nacionalinė platforma, kuri rūpinsis šalies įmonių technologine pažanga.

„Lietuva jau turi gana gerą plačiajuostį tinklą, greitą internetą. Tai labai svarbu. Manau, kad pagrindas yra gana geras. Bet aišku dar daug ką reikia ir padaryti. Tai gali būti sudėtinga ir reikalaus nemažai išlaidų. Tikiuosi, kad vyriausybė parems šiuos pokyčius“, – kalbėjo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų direktoriaus pavaduotojas dr. Larsas Gutheilis.

Šiuo metu Lietuvos pramonės sektorius sukuria daugiau nei penktadalį bendrojo vidaus produkto ir per 80 procentus eksporto.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų