Išsiveržti į platesnius vandenis ir išsigelbėti nuo krizės – apie tai svajoja vis daugiau Lietuvos verslininkų. Tačiau vien gerų norų nepakanka, įspėjo sėkmės užsienyje jau pasiekę tautiečiai.

Išbandymų metas

Užsienyje dirbantys lietuviai, lankydamiesi trečiajame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume, ir guodė, ir nevengė kritikos šalies valdžiai bei vietos verslininkams. Per patį sunkmetį surengtame forume diskutuota, kaip pagerinti valstybės finansų padėtį, skatinti eksportą ir inovacijas.

Lietuva pateko į paradoksalią padėtį. Taip savo pranešimą pradėjo buvęs JAV prezidentų Jimmo Carterio ir Billo Clintono Iždo departamento administracijos vadovas Rogeris Altmanas.

"Viena vertus, šalis siekia atitikti euro įsivedimo kriterijus, dėl to turi griežtinti mokesčių politiką ir mažinti biudžeto išlaidas. Kita vertus, smarkiai smunkant šalies ekonomikai, ją reikėtų stimuliuoti didinant išlaidas. Todėl Lietuvos laukia nelengvas laikotarpis", – sakė svečias iš JAV.

Vis dėlto, jo nuomone, euro pranašumas bus vertas dabartinės aukos, nes įsivedus eurą į Lietuvą vėl atsigręžtų investuotojai, kurie šiuo metu atsargiai žiūri į šalį dėl valiutos rizikos.

Tiesa, aukotis ir veržtis diržus gali tekti ilgiau, negu manyta iki šiol. Premjeras Andrius Kubilius anksčiau kalbėjo, kad eurą būtų galima įsivesti jau 2012 m. Tačiau tokių ambicijų sėkme abejoja ekonomistai. Apie planus įvesti bendrą ES valiutą per forumą paklaustas A.Kubilius tiesaus atsakymo vengė ir tepasakė, kad euro įvedimas galėtų sutapti ekonominės krizės pabaiga Lietuvoje.

SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos nuomone, krizė turėtų baigtis bent metais anksčiau, negu planuojama įsivesti eurą, kad praeitų pakankamai laiko, per kurį būtų užfiksuoti Mastrichto kriterijus atitinkantys šalies ekonomikos rodikliai.

Fiksuoto kurso spąstai

Ne visi forumo dalyviai sutiko, kad Lietuvai verta taip smarkiai veržtis diržus dėl euro. G.Nausėda nustebo, kad daugelis svečių iš užsienio laikėsi nuomonės, jog litą verta devalvuoti arba tai reikėjo padaryti praeityje.

Vienas forumo dalyvių, investicinės bendrovės "Cicero Capital" vykdomasis direktorius Jamesas Oatesas kalbėjo, kad Lietuva, prieš kelerius metus savo valiutą nusprendusi susieti su euro kursu, pateko į spąstus. Dabar už tai, kad būtų išlaikytas valiutos stabilumas, tenka brangiai mokėti visiems šalies gyventojams: kritus pajamoms per artimiausius metus teks įprasti prie smunkančio gyvenimo lygio.

"Pažiūrėkite į valstybes kaimynes: Lenkijos zlotas nuvertėjo, Rusijos, Baltarusijos valiutų kursas taip pat krito, Švedijos krona nuvertėjo. Su litu atsitiko priešingai, jis buvo pervertintas. Todėl Lietuva yra patekusi į labai pavojingus spąstus, nes reikia mažinti išlaidas, kai ekonomika sparčiai smunka. Visiškai nesistebiu, kad į Seimo langus paleisti keli akmenys, nes galėjo būti ir blogiau. Ką reiškia taip mažinti biudžetą? Tai reiškia kapoti Lietuvos pajamas nežinant, kiek ilgai ir kokiu mastu tai reikės daryti", – sakė jis.

J.Oateso nuomone, dabar atsieti lito kursą nuo euro būtų per vėlu, mat žmonių pajamos ir taip pradėjo mažėti, be to, fundamentalios priežasties – subalansuoti einamąją sąskaitą – neliko, nes ši problema, smarkiai kritus importo apimčiai, išsisprendė savaime. "Dabar svarbu įsivesti eurą kaip galima greičiau, nes krizė gali tik pagilėti. Tad jeigu jau pasirinkote šį kelią, reikėtų juo eiti ir toliau, nors to kaina bus didžiulė", – apie dar laukiančius sunkumus kalbėjo svečias.

Devalvuoti niekada nevėlu

Apie tai, kad užsienio investicijas stabdo pervertintas litas, kalbėjo ir Jungtinėje Karalystėje veikiančios finansų bendrovės "Noble Europe" vadovas Žilvinas Mečelis. Užsienyje gyvenantis lietuvis argumentavo, kad ryžtis devalvacijai niekada nevėlu. Pakeistas lito kursas galėtų atpiginti šalies aktyvų kainas, panaikinti netikrumą dėl valiutos rizikos ir pritraukti kapitalo iš užsienio.

"Vyriausybės nelaimei, ji dabar turi nuspręsti, kaip ir kiek sumažinti išlaidas. Tai kur kas sudėtingiau ir sukelia daugiau politinių problemų. Kodėl gydytojai turi gauti 15 proc. mažiau, o pensininkai tik 5 proc.? Kodėl ne 25 ar 10 proc.? Devalvacija yra geras sprendimas tuo, kad ji visus paveikia vienodai ir leidžia pačiai rinkai nuspręsti, kam ir kiek turi mažėti pajamos. Toks sprendimas veikiausiai būtų mažiau skausmingas ir pačiai Vyriausybei, kuriai užtektų jį priimti, o rinka pati prisitaikytų", – galimus devalvacijos pranašumus vardijo Ž.Mečelis.

Jo teigimu, devalvacija į Lietuvą net padėtų pritraukti daugiau kapitalo. "Pasaulyje daugybė besivystančių rinkų, kurios dėl jo varžosi. Lietuva tarp jų net nepatenka, nes dėl savo dydžio vadinama egzotiška rinka. Todėl norint jo pritraukti, reikia nuraminti investuotojus sumažinant valiutos riziką ir atpiginant aktyvus", – kalbėjo forumo dalyvis.

Padėtis – ne katastrofa

Po šių kalbų A.Kubiliui teko dar kartą patvirtinti, kad devalvacijos klausimo Vyriausybės darbotvarkėje nėra, pagrindinis jos tikslas – kuo greičiau atitikti euro įvedimo kriterijus ir prisijungti prie euro zonos.

"Artimiausiems dvejiems su puse metų turime tris prioritetus: valstybės finansų sistemos ir lito stabilumas, parama ekonomikai per ekonomikos skatinimo paketus ir socialinis stabilumas", – lenkė pirštus A.Kubilius.

Premjerui pritarė ir Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas, akcentuodamas, kad reikia baigti diskusijas šiuo "spekuliaciniu klausimu" ir patvirtinti, kad devalvacijos nebus. "Einama teisingu keliu – mažinant išlaidas ir tenka mažinti pajamas, bet klaida daroma tuo atžvilgiu, kad mažinama gabaliukais, tai mokytojams, tai gydytojams. Reikėtų priimti visų išlaidų indeksavimą ir mažinti biudžetą 7 proc., t. y. visiems pajamas sumažinti 7 proc.", – kalbėjo asociacijos vadovas.

Kiti forumo dalyviai kalbėjo, kad Lietuvos padėtis užsienio finansų rinkose nėra katastrofiška, o galimybių pritraukti kapitalo netrūksta, nors šios pastangos atsieina gana brangiai.

"Prieš kelias savaites Vyriausybė išplatino 500 mln. eurų vertės obligacijų emisiją, nors jos paklausa buvo 800 mln. eurų. Tai rodo, kad Vyriausybė daro teisingus žingsnius, o reformos visuomet būna skausmingos. Investuotojai tiki Lietuva ir yra pasirengę investuoti. Nors skolinimosi sąnaudos nemažos, reikia prisiminti, kad prieš pusę metų tų pinigų apskritai nebuvo", – apie galimybes skolintis kalbėjo investicinio banko "Credit Suisse LLP" vykdomasis direktorius Kazachstane Antanas Petrošius, jis pasiūlė Vyriausybei artimiausiu metu galvoti apie dar vienos obligacijų emisijos platinimą, o kapitalui pritraukti – žvalgytis į Kiniją ar kitas Azijos šalis.

Duobėti eksporto keliai

Forume kalbėta ne tik apie šalies vidaus problemas, bet ir apie visame pasaulyje vykstančius procesus bei jų įtaką Lietuvai. R.Altmanas tikino, kad dideli išbandymai artimiausius keletą metų laukia beveik visų pasaulio šalių, taip pat ir tų, į kurias nutiesti Lietuvos eksporto keliai. Daugelio Vakarų šalių atsigavimas bus lėtas ir ilgas. Tai dar viena bloga žinia Lietuvai, kuriai, kaip sutiko daugelis forumo dalyvių, eksportas yra gyvybiškai svarbus.

"Kadangi Lietuvai eksportas yra taip pat svarbus kaip ir kapitalo srautai, tai lėtas Vakarų rinkų atsigavimas apsunkins šalies ekonomikos atsigavimą. Tarptautinis valiutos fondas ir investicinių paslaugų bendrovė "Goldman Sachs" skaičiavo, kad bendrasis vidaus produktas JAV kitais metais augs apie 2 proc. Tai du kartus mažiau negu įprastai auga atsigaunanti ekonomika. Europos ekonomika stiprės dar lėčiau, kitais metais ES šalių ekonomikos augimo rodiklis išliks neigiamas", – prognozavo R.Altmanas.

Kuria svajones

Nepaisydama nepalankaus klimato, Ūkio ministerija ketina imtis naujos eksporto plėtros strategijos. Pristatydamas strategijos projektą ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis kalbėjo, kad dabartinė krizė parodė, jog neužtenka remtis šalių kaimynių rinkomis, o norint sumažinti riziką, reikia plėstis į naujas tolimesnes rinkas. Eksporto plėtros galimybių ministerijos atstovas įžvelgė Kazachstane ir Užkaukazės regione, arabų šalyse, Izraelyje, JAV, Italijoje, Balkanų šalyse.

Pasak A.Burkovskio, valstybė galėtų šalies verslininkams padėti skverbtis į naujas rinkas skatindama technologijų plėtrą, užtikrindama priėjimą prie finansinių išteklių, sudarydama galimybes mokytis naujoms įmonėms, plėsdama ekonominio atstovavimo tinklą užsienyje, prie kurio prisijungti būtų kviečiami ir išeiviai. Ūkio ministerija norėtų, kad Lietuva po keleto metų būtų minima kaip Baltijos regiono paslaugų centras, kuriantis aukštą pridėtinę vertę. Vis didesnę svarbą turėtų įgyti intelektualiųjų paslaugų eksportas, kuris iki 2015-ųjų turėtų sudaryti apie trečdalį viso eksporto.

Vienai eksporto įmonių "Stumbras" atstovavęs eksporto plėtros vadovas Nerijus Raudonis teigė, kad verslas pasigenda standartizuotų eksportą skatinančių priemonių, nes ligšiolinės buvo skirtos tik tam tikra veikla užsiimančioms įmonėms. Be to, "Stumbro" atstovas siūlė nepamiršti palankių sąlygų verslui ir vidaus rinkoje, nes bendrovė pirmiausia turi tvirtai stovėti ant kojų gimtojoje rinkoje, kad ryžtųsi žengti į naujas.

Verslui trūksta noro

Vis dėlto savo sėkme užsienio rinkose ne itin suinteresuoti ir patys lietuvių verslininkai. Pirmiausia reikėtų pradėti ne nuo įmantrios eksporto strategijos, o išspręsti paprastas problemas, įsitikinusi lietuviškus maisto produktus į JAV importuojančios bendrovės "Food Depot International" prezidentė Angelė Kavakienė.

"Klausiama, kaip padidinti importą į JAV ir eksportą iš Lietuvos? Šiandien atėjau ir žiūriu, kokį vandenį galėčiau pirkti, ir matau, kad lietuviai geria latvišką. Medus – iš Graikijos. Lygiai tokį patį medų mes įvežame į JAV. Jį lygiai tokiuose pat indeliuose gamina "Korio" laboratorija. Pasiimu arbatos pakelį, ant kurio užrašyta, kad jis iš Šri Lankos. Tačiau aš visiškai ne blogesnę arbatą geriu JAV, kurią atvežu iš "Švenčionių vaistažolių". Jeigu lietuviai patys nesidomi, kaip padidinti pardavimą šalyje, tai kokios pagalbos jūs norite iš mūsų?" – retoriškai klausė A.Kavakienė, pasidomėjusi forumo svečiams pateiktų gėrimų ir maisto kilmės vieta.

Forumo dalyvė teigė, kad Lietuvos verslininkams trūksta motyvacijos ir rinkodaros žinių. Savo verslą A.Kavakienė pradėjo beveik prieš dešimt metų, kasmet pardavimo apimtis didėdavo 25 proc., nors šįmet numatomas mažesnis augimas. "Neseniai sudarėme sutartis su didžiausiais JAV prekybos tinklais ir jiems jau planavome pateikti produkcijos. To padaryti nepavyko, nes tik vienas iš kelių Lietuvos tiekėjų laiku sugebėjo pristatyti prekes", – pavyzdį pateikė moteris.

A.Kavakienės nuomone, lietuviški produktai savo kokybe nenusileidžia užsienietiškiems, tik patys verslininkai dažnai nesiima net elementariausių veiksmų, kad jie taptų patrauklesni: produktų pakuotės neišvaizdžios, dažnai jų aprašymas neišverstas į anglų kalbą. O rinkos logika paprasta: jeigu nėra tinkamo JAV rinkai lietuviško produkto, jo vietą užims užsienietiškas.

Inovatyvūs tik pastatai?

Forume paliesta ir dar viena skaudi Lietuvai tema – inovacijos. Nors apie jų skatinimą šnekama jau gana seniai, Lietuva pagal inovacijų rodiklį tarp kitų ES šalių užima paskutines vietas. Kaip taikliai pastebėjo Oksfordo (Didžioji Britanija) universiteto Inžinerijos departamento dėstytojas Arvydas Juškaitis, iki šiol visų inovacijų plėtrai skirtų lėšų rezultatas – inovatyviai atrodantys pastatai.

Pasak A.Juškaičio, užsienio universitetuose įkurti specialūs padaliniai, kurie rūpinasi, kaip mokslininkų sugalvotas idėjas įgyvendinti realybėje ir komercializuoti. Anot jo, mažai mokslininkų ryžtasi idėjas realybėje įgyvendinti savo jėgomis.

Mobiliąsias technologijas kuriančios bendrovės "GetJar Network Ltd." vadovas Ilja Laurs teigė, kad lietuviai turi pakankamai teorinių žinių, tačiau ne itin žino, kaip jas priversti duoti pinigų. Tam reikėtų sukurti sistemą, kuri leistų išbandyti naujas idėjas ir kompensuotų nuostolius.

"Kas yra inovacijos? Tai bandymai, kai 100 kartų pabandai, o 10 iš jų pasiseka. Pagrindinis klausimas – kas moka už nesėkmes? Amerikiečiai yra apskaičiavę, kad vieną naują idėją išbandyti kainuoja 0,5 mln. JAV dolerių. Tad sukurti sėkmingą idėją kainuoja 5 mln. dolerių. Idėjas pritaikyti versle – sudėtingas procesas, kurio nesėkmės procentas gerokai didesnis negu sėkmės tikimybė. Kol nebus sukurta sistema, kompensuojanti nesėkmes, daug inovatyvių idėjų irgi nebus", – įsitikinęs I.Laurs.

Į diskusiją įsitraukęs ūkio viceministras Rimantas Žylius teigė, kad skatinant inovatyvų verslą galėtų prisidėti ir valdžia, pirkdama ne pigiausias, o naujoviškas paslaugas iš įmonių ir taip ragindama jas varžytis šioje srityje.

Be to, diskusijos dalyviai laikėsi nuomonės, kad šalies mokslininkams verta dėmesį sutelkti į vieną ar dvi sritis, o ne siekti pranašumo visose. Viena tokių sričių galėtų tapti mobiliosios technologijos, pagal kurių naudojimą Lietuva lenkia daugelį kitų šalių, kita sritis – bankų technologijos.

Apie forumą

Trečiajame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume dalyvavo 320 verslo atstovų iš 32 pasaulio šalių. Iš jų – 32 garbės konsulai iš 21 užsienio šalies ir 4 šalyse reziduojantys komercijos atašė.

Forumo dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje išreiškė lūkesčius, kad Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas pats tęstiniu projektu, ir pakvietė Vyriausybę ir jos įgaliotas institucijas aktyviai remti ir palaikyti Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo idėją.

Forumą organizavo Lietuvos verslo konfederacija "ICC Lietuva". Pirmi du pasaulio lietuvių ekonomikos forumai buvo surengti 1990 ir 1992 m.

Vytautas Jokužis, Automatizavimo sistemas ir matavimo prietaisus pramonei gaminančios bendrovės "Elinta" direktorius

Forumas buvo naudingas ir net pranoko lūkesčius, nes iš pradžių į tai žiūrėjau skeptiškai, bet iš tikrųjų buvo malonu susitikti ir pabendrauti su kitais verslininkais, pasidalyti geromis emocijomis ir pasikalbėti apie galimybes bendradarbiauti.

Per forumą pavyko užmegzti naudingų kontaktų užsienyje. Dabar nenoriu minėti konkrečių firmų pavadinimų ar žmonių, nes viskas dar tik prasideda, tačiau galiu pasakyti, kad sulaukėme dėmesio ir iš Vakarų, ir iš Rusijos, ir iš kitapus Atlanto.

Tokių renginių reikėtų daugiau, kad lietuviai suvienytų jėgas ir padėtų vieni kitiems. Per krizę ypač svarbus pasitikėjimas vieni kitais ir noras bendradarbiauti, suteikti pagalbą, kuri nėra pagrįsta finansinės naudos siekimu.

Sigitas Zaikauskas,  Alkoholinių gėrimų gamintojos "Itaina" direktorius

Manau, kad forumas buvo naudingas. Kiek netikėtas buvo emigravusių lietuvių teigiamas požiūris į Lietuvos verslą, geranoriškumas šalies verslininkų atžvilgiu, noras suteikti pagalbą.

Nors eksportuojame į užsienio rinkas, visada norisi kuo daugiau. Eksportas šiandien yra sritis, generuojanti grynąsias pajamas, todėl forume stengėmės užmegzti kuo daugiau kontaktų su žmonėmis, dirbančiais mūsų srityje. Kokių rezultatų tai duos, kol kas sunku pasakyti, šią savaitę tik pradėjome derinti detales, tačiau tikimės, kad jie bus naudingi.

Norint eksportuoti ir norint pateikti savo prekes užsienio rinkai, niekas jų už dyką nepriima. Kitų šalių parduotuvių lentynose yra ta pati produkcija, todėl savo vietą tenka išsikovoti. Vyriausybės deklaruojama pagalba verslui padeda šiek tiek, bet tai nėra panacėja.

Su forume nuskambėjusia mintimi, kad iš krizės gali ištraukti tik eksportas, sutinku su išlygomis. Nereikėtų nuvertinti ir vietos rinkos svarbos, pažiūrėkime į pasaulinius pavyzdžius – JAV, Vakarų valstybes, kurios nesiorientuoja į eksportą, o skatina ir vidaus vartojimą. Be to, Vyriausybė savo sprendimais turi didesnę įtaką ir vidaus vartojimą gali veikti tiesiogiai bei pasiekti geresnį rezultatą. O eksporto srityje jos įtaka gerokai mažesnė.

Kalbant apie patį forumą, jis kaip reiškinys sveikintinas ir galėtų būti reguliarus įvykis. Beje, forumas naudingas ne tik verslui, bet ir pačiai lietuvybei skatinti, padeda palaikyti ryšius ir neatitrūkti vieniems nuo kitų.