„Šiais metais buvo įtraukti 68 tūkst. žmonių ir iki šiol atsisakė beveik 38 tūkst. – tai šiek tiek daugiau nei pusė“, – teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Kasmet antros pakopos kaupimo atsisakydavo trečdalis žmonių, išskyrus rekordinį skaičių pernai – kaupimo atsisakė 85 proc. įtrauktųjų.

„Žemas sąmoningumas. Žmonės iš principo neprojektuoja labai savo ateities arba galvoja, kad ten bus tikrai ne blogiau, negu dabar. Taip dažniausiai nebūna. 60 proc. žmonių praloš“, – tvirtino Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.

Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto pirmininkės Elenos Leontjevos, svarbu, kad politikai nesiųstų signalo, jog vėl kažkas bus keičiama, kadangi paskaičiuota, kad pensijų kaupimo sistema buvo keičiama jau dvidešimt keturis kartus.

Įtraukti žmonės turi du kelius – pranešti „Sodrai“, kad atsisako kaupti iki birželio 30 d. arba nedaryti nieko ir nuo liepos 1 d. automatiškai tapti kaupimo dalyviais. Nepasirūpinusiems atsisakyti – kelio atgal nebus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nesidomi ta antra pakopa, kaip ir su viskuo sutinka, nieko nežymi, bet po to, kai jau gauna mažesnę algą, tada jau pradeda gilintis, jau būna per vėlu. Jau būna užfiksuota, kad jie dalyvauja antroje pakopoje ir jau nieko atgal atsukti nebegalima“, – sakė Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas.

Sprendžiantys pensijų kaupimo rebusą turėtų žinoti, jog nieko nedarydami senatvėje gaus vos pusę savo esamų pajamų.

„Vidutinė pensija Lietuvoje yra 542 eurai, o turint būtinąjį stažą šiek tiek didesnė – 575 eurai. Tai vertinant pagal vidutinį šalies atlyginimą, pensija sudarytų iki 50 proc. pajamų“, – aiškino finansinio raštingumo lektorė Laura Šeškienė.

Finansų lektorė apskaičiavo, jog taupantys antroje pakopoje senatvėje, tikėtina, gaus apie 70 proc. esamų pajamų, o trečioje pakopoje – 80 proc. esamų pajamų.

„Kaupiant trečioje pakopoje ta tikėtina grąža galėtų būti 6-8 proc. ilguoju laikotarpiu. Tai reiškia, kad jeigu žmogus kaupia 30 metų sistemingai, nuo savo pajamų 10 proc. jis galėtų prisidurti 30 proc. savo pajamų prie pensijos“, – teigė L. Šeškienė.

E. Leontjeva tiki, kad naudinga būtų ir antroji pakopa, jei valstybė leistų kasmet kaupti vis didesnę sumą nuo savo algos.

Antroje pakopoje sukauptus pinigus žmogus atgaus tik išėjęs į pensiją. Kaip tie pinigai bus išmokėti, priklausys nuo sukauptos sumos.