- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vakar visame pasaulyje buvo minima Vartotojų teisių diena. Ir bent Lietuvoje ši šventė turėtų būti ne mažiau svarbi už tradicines, mat ekspertai prasitarė, kad oficialių skundų temoje lietuviai – lyderiai Europoje. Jie labiausiai skundžiasi dėl prastos kokybės prekių ir netinkamai suteiktų paslaugų, pasakojama LNK reportaže.
Gatvėje apklausti praeiviai sakė, jog dažniausiai niekur nesikreipia dėl netinkamų prekių, mat arba gaili laiko, arba prekė nėra užtektinai brangi, kad vertėtų tai daryti.
„Yra buvę, bet beprasmiška kur nors kreiptis. Niekas nepadeda. Buvau nusipirkęs batus ir jų padas suplyšo. Tai išmečiau ir kitus nusipirkau“, – sakė gyventojas.
„Sunku paaiškinti. Žiūrint, kokia ta prekė. Jeigu ji nėra labai brangi, tai ką jau ten belakstysi. Apsipirkai, tai apsipirkai“, – kalbėjo moteris.
„Aš niekur nesikreipiau. Blogus paimu ir išmetu. Svarbiausia – kur ieškoti galų? Kur eiti ir kur ieškoti? Jokios informacijos nėra“, – pasakojo dar viena gyventoja.
Apie tai buvo kalbamasi su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadove Goda Aleksaite.
– Kaip švenčiama ši proga Lietuvoje?
– Tai yra Pasaulinė vartotojų teisių apsaugos diena, minima nuo 1983 metų. Tik šiais metais Seimas įtvirtino ją kaip atmintiną dieną Lietuvoje, tad galima sakyti, kad oficialiai švenčiame nuo šių metų. Tačiau iš tikrųjų švenčiame ne pirmą dešimtmetį.
Pas mus vyrauja žinojimas ir vartotojų pasitenkinimas savo teisėmis.
– Tarpvalstybiniu lygiu yra 126 tūkst. įvairių prašymų, paklausimų dėl netinkamai suteiktos paslaugos, netinkamos prekės. Kalbame vien apie praėjusius metus. Kiek prašymų yra Lietuvoje?
– Statistikos metodai šiek tiek skiriasi priklausomai nuo valstybės, metodikos. 2022 metais mes gavome per 47 tūkst. skundų. Tarp ES valstybių mes pirmaujame – skundžiamės daugiausiai. Tad mes žinome, dėl ko kreiptis. Esame demokratinė valstybė, pirmieji išstojome iš Sovietų Sąjungos. Pas mus vyrauja žinojimas ir vartotojų pasitenkinimas savo teisėmis. 2022 metais 47 proc. gyventojų žinojo, kur kreiptis ir kaip apginti teises. Tai yra geras skaičius, geras rodiklis.
– Kas lemia, kad žmonės į jus kreiptųsi? Ar tai turėtų būti didelė pinigų suma?
– Visų pirma, aš skatinu, kad reikia kreiptis į pardavėją, paslaugos teikėją. Tikrai verslas įsiklauso, girdi. O jau tuomet kreiptis pas mus, kai nepavyksta susitarti su pardavėju. Be abejo, yra tam tikri apribojimai. Mes nagrinėjame skundą, jeigu tai yra daugiau nei 20 eurų vertė. Bet jeigu reikšmingai pažeidžiamos vartotojų teisės, mes galime ir dėl menkesnės sumos ginti – arba jeigu tai yra daug atvejų. Manau, kad yra labai daug galimybių skųstis ir pasiekti mus. Yra net informacinės technologijos. Galbūt ne visiems suprantamos ir prieinamos, bet turime ir savo padalinius regionuose, tad būna prieinama ir žmogui, kuris ne visada draugauja su kompiuteriu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Prieš 40 metų neturėjome nei kompiuterių, nei telefonų, nei interneto. Dabar atsirado socialiniai tinklai, internetinė prekyba. Atsirado ne tik galimybės, bet ir iššūkiai?
– Taip, ypač socialinės medijos yra ne tokios perprantamos ir ne tokios žinomos. Ten yra daugiau klaidinančios reklamos bei nesąžiningos komercinės veiklos. Tačiau mūsų tarnyba yra parengusi ne vienas gaires ir rekomendacijas, ypač nuomonės formuotojams, kaip reikėtų žymėti reklamas, kaip tinkamai bendrauti su vartotoju.
– Ar nuomonių formuotojai laikosi tų rekomendacijų?
– Galiu pasakyti, kad nė vieno nesame nubaudę, tad galima sakyti, kad didžioji dalis laikosi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Lingė: objektyvių priežasčių tęsti nulinį PVM šildymui nėra2
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, valdančiųjų konservatorių atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto p...
-
Norintiems mokytis valstybė skiria 500 eurų: reikia atitikti tam tikrus kriterijus
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesiniu...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę pigo 14 proc.
Saulės elektrinėms pagerinus valandinį gamybos rekordą, padidėjus jungties „NordBalt“ pralaidumui bei po remonto pradėjus veikti „Olkiluoto 3“ branduoliniam reaktoriui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Poo...
-
Apklausa: lietuvių investicinis aktyvumas mažesnis nei kitose Baltijos šalyse
Lietuvos gyventojai rečiau nei kitų Baltijos šalių žmonės renkasi kaupti pensijai ar investuoti į vertybinius popierius, rodo „Citadele“ banko apklausa. ...
-
Socialdemokratai siūlo pratęsti nulinę PVM lengvatą šildymui
Gegužę baigus galioti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai centralizuotam šildymui socialdemokratai siūlo ją pratęsti dar vienam šildymo sezonui – jie įregistravo tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pat...
-
Užimtumo tarnyba: sezoninių darbuotojų intensyviai ieško maitinimo ir apgyvendinimo įmonės
Darbo ieškantys žmonės balandį turėjo galimybę rinktis iš daugiausiai laisvų darbo vietų per pastarąjį pusmetį. Sezoninių darbuotojų paieška ypač suaktyvėjo apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje. ...
-
Ž. Mauricas: pratęsus bankų solidarumo mokestį, surenkama suma būtų ženkliai mažesnė2
Bankų solidarumo mokesčio pratęsimas būtų tik „simbolinis ėjimas“, nes jo duodama nauda 2025 m. sumažėtų 4 kartus, aiškina „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis pabrėžia, kad jeigu Europos Centrinis Bank...
-
„Ignitis“ gaminantiems vartotojams skyrė apie 5 mln. eurų kompensacijų
Elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ išmokėjo ir dar išmokės 5 mln. eurų kompensacijų gaminantiems vartotojams už per dvejus metus sukauptą, tačiau jų nepanaudotą elektrą. ...
-
LBA vadovė: neribotam laikui pratęstas solidarumo įnašas reikštų naują bankų mokestį
Seimo opozicijai siūlant neribotam laikui pratęsti antrus metus galiojantį laikinąjį bankų solidarumo įnašą, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad tai reikštų naują mokestį bankams. ...
-
Į Žaslių ežerą bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių
Į Žaslių ežerą Kaišiadorių rajone pirmadienį bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių, pranešė Žemės ūkio ministerija. ...