Lenkija smarkiai mažina ne tik maisto ar statybinių medžiagų kainas, bet ir kainas už šildymą, dujas, PVM tarifą degalams. Lenkijoje apsilankę TV3 žurnalistai atliko išsamų kainų tyrimą, todėl šį vakarą žiūrovui dėmesiui – speciali „Karštai su tv3.lt“ laida apie Lenkiją ir jos kainų politiką.

Kodėl mūsų valdžia neseka kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu ir nesiima mažinti kainų? Apie tai jau šį vakarą diskutuos „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir buvusi Finansų ministrė, socialdemokratė Rasa Budbergytė.

Per pastaruosius mėnesius naujieną, kad kaimyninė Lenkija – mažų kainų šalis, girdėjome dešimtis kartų. O jau visai netrukus, nuo vasario 1-osios, kai bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis maistui, Lenkija taps pigių kainų rojumi. Kaip stipriai skiriasi kainos?

Štai, pavyzdžiui, 400 gramų grietinės indelis Lenkijoje kainuoja apie 50 centų. Lietuvoje, kaina už tokios pat talpos grietinės pakuotę, siekia 1,49 Eur. Ir tai – tik su akcija. Perkant 3,2 proc. riebumo pieną Lenkijoje sumokėtumėte 50 centų. O Lietuvos parduotuvėje esantis lenkiškas pienas, to paties riebumo, kainuotų 75 centus.

Lietuviai – viena iš daugiausiai mėsos pasaulyje suvartojančių tautų. Kiekvienas iš mūsų per metus į skrandžius sukrauname apie 95 kilogramus gyvūninės kilmės produktų. Kaip skiriasi mėsos kainos Lietuvoje ir Lenkijoje? Pavyzdžiui, kiaulienos šoninės kainos Lenkijoje siekia 2,80 Eur. Lietuvoje kainos ženkliai didesnės – toks pat kiekis šoninės kainuotų 4,29 Eur.

Anot R. Budbergytės, tokioje situacijoje, kokia yra dabar, vyriausybė turėtų išgirsti tą nerimastingą signalą, kurį siunčia jos visuomenė – kainos maistui kasdien kandžiojasi vis stipriau ir stipriau.

Ji pripažins, kad pasisakytų už tai, jog kaip ir Lenkija, taip ir mūsų valdžia laikinai taikytų lengvatinį tarifą maisto produktams. Tokiu atveju infliacija žmonėms taip neatsilieptų.

Lenkija padarė tokį žingsnį, tai išvilios mūsų žmones važiuoti ir leisti pinigus ten.

„Dar vasarą socialdemokratai Seime registravo įstatymo pataisą, kad būtiniausiems maisto produktams būtų taikomas 9 proc. lengvatinis tarifas. Nors tai ir atrodo populistinė priemonė, tokioje kainų karuselėje, kokia sukasi dabar, kai žmonės jau susiėmę už galvų, ir dar kai paaiškėja, kad Lenkija padarė tokį žingsnį, tai išvilios mūsų žmones važiuoti ir leisti pinigus ten. Ir mes tų pajamų neturėsime. Manau, kad iš vyriausybės pusės tai yra neatsakingas požiūris, ką daryti tokioje situacijoje“, – tikins ji.

Tuo tarpu N. Mačiulis laikysis kitokios nuomonės. Anot jo, tam, kad galėtum kur nors kainas sumažinti, kažkas turi už tai susimokėti. O ir biudžetas ne ta vieta, kur pinigai augtų ant medžių.

„Niekas mokesčių reformų taip neįgyvendina – turi surasti tvarius pajamų šaltinius, iš kur tie pinigai grįš į biudžetą, kad galėtum ir toliau didinti ir mokytojų atlyginimus, ir senatvės pensijas, ir taip toliau. Tų pinigų nėra. Labai populiaru sakyti, kad reikia lengvatinio tarifo maisto produktams, bet kai pradedi klausti, iš kur tuos pinigus imsime, tą atsakymą gauti yra daug sunkiau“, – sakys ekonomistas.

„Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais 19.30 val. per TV3!