Lietuviai padavė Trumpą į teismą

Vinis štampuoja Plungėje, o parduoda – už Atlanto. Tačiau įmonės vadovas netrykšta džiaugsmu – prekyba su Amerika primena karuselę.

„Dabar dirbame nuostolingai, nes niekas nebuvo numatęs, kad ateis gerbiamas D. Trumpas ir įves mums keturis muitus“, – sakė „Litnaglio“ vadovas Mindaugas Bondauskis.

Iki muitų įvedimo šiai įmonei Amerika buvo pagrindinė rinka. Dabar skaičiai visai kiti – eksportas krito trečdaliu, teko atleisti 80 darbuotojų.

„Susimažinome ir žmonių, susimažinome ir kiekius – viskas atsiliepia“, – kalbėjo M. Bondauskis.

Ir kai atrodė, kad po Aukščiausiojo Teismo sprendimo situacija pasikeis – mat didžioji dalis D. Trumpo muitų buvo paskelbti neteisėtais ir atšaukti – sekė naujas smūgis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„D. Trumpas toliau jaukia pasaulinės prekybos sistemą ir nežada pasiduoti“, – teigė „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

D. Trumpas toliau jaukia pasaulinės prekybos sistemą ir nežada pasiduoti.

Baltųjų rūmų šeimininkas paskelbė apie naują, šįkart visuotinį, 15 procentų muitą. Jis įsigalios antradienį ir galios penkis mėnesius.

„Tarifas laikinas, tiesiog duodantis laiko D. Trumpui sugalvoti dar naujų priežasčių, naujų įstatymo spragų, kaip tarifus pakelti tam tikroms valstybėms“, – aiškino Ž. Mauricas.

„Baigiame užsigrūdinti – kiekvieną mėnesį, kiekvieną ketvirtį turime kažkokį sąmyšį“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Plungės gamyklai padėtis dar aštresnė – kaip tyčia, metalo sektoriui, automobiliams tarifas net nesumažintas.

„Metalui muitas – 50 procentų, tai mokame nuo didesnio muito, o ne nuo mažesnio. Aukščiausias Teismas pasisakė tik dėl tų 15 procentų muito, kuris mūsų neliečia kaip gamintojo“, – teigė M. Bondauskis.

Tad viltys – Briuselyje. Lietuvos verslas tikisi, kad Europos Sąjunga ryšis D. Trumpą pastatyti į vietą.

„Tikimės, kad iš Europos Sąjungos kažkas atsibus ir pradės daryti kažką verslui“, – sakė „Litnaglio“ vadovas.

Briuselyje susirinko Europos Sąjungos Užsienio reikalų taryba. Tarp jų – ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tačiau užuot spaudę, politikai gesina gaisrą diplomatiškai.

„Nebeįsivelsime į dar vieną eskalaciją, susijusią su muitais“, – sakė K. Budrys.

Europos Komisija kartoja: susitarimas yra susitarimas. Dar pernai vasarą Briuselis ir Vašingtonas sudarė paktą – daugumai eksportuojamų europietiškų prekių turi galioti 15 procentų mokestis.

„Tikimės, kad nereikės grįžti ir derėtis, nes buvo sunkiai pasiektas susitarimas“, – pabrėžė K. Budrys.

Naujas tarifas taikomas visiems – ir Lietuvai, ir Kinijai. Tačiau šalis paveiks skirtingai. Pavyzdžiui, Kinija, Brazilija, Kanada, kurioms taikomas 20–40 procentų muitas, iš šio sprendimo gali net laimėti.

„Prarandame santykinį pranašumą tiek dėl to, kad sumažėjo išimčių, tiek dėl to, kad tarifas taikomas vienodas ir Lietuvai, ir Kinijai, ir Indijai, ir kitoms pietryčių Azijos valstybėms“, – aiškino Ž. Mauricas.

Lietuvos įmonėms anksčiau pavyko išsiderėti išimtis. Dabar jų beveik nelieka – nuolaidos tik sektoriams, kuriems taikomi atskiri tyrimai, pavyzdžiui, farmacijai.

„Jeigu čia iš tikrųjų įsigalioja visiems, esame prie tų, kur pralaimėjo“, – sakė M. Bondauskis.

Pramonininkai pripažįsta – kantrybė senka. Užsakymai ir investicijos į Ameriką mažės.

„Mūsų apimtys iš Europos eksporto akivaizdžiai mažėja. Į Ameriką akivaizdžiai mažėja mūsų apimtys“, – teigė V. Janulevičius.

„Kadangi turime įsipareigojimų su amerikiečiais – ilgalaikiai kontraktai, kurie baigsis šiemet – bandysime dar mažinti rinkos dalį“, – sakė M. Bondauskis.

Tiesa, Aukščiausiasis Teismas atveria duris įmonėms reikalauti kompensacijų už jau sumokėtus muitus. Tačiau visi supranta, su kuo reikės turėti reikalų.

„Faktiškai klausimas, ar ryšis daugelis valstybių, įmonių tą daryti, bijodamos atsakomųjų veiksmų“, – svarstė Ž. Mauricas.

Plungės rajono įmonė pasirinko – nelauks, o kovos. D. Trumpui jau iškėlė ieškinį.

„Esame padavę į teismą, dalyvaujame teismo procese ir iš tikrųjų bandysime susigrąžinti“, – teigė M. Bondauskis.

Amerikos biudžetas iš muitų jau susižėrė 150 milijardų dolerių. Tačiau paradoksas – už tai sumokėjo ne užsienis.

„Nukentės vis tiek amerikiečių galutinis vartotojas – kaina užaugs“, – sakė Ž. Mauricas.

Anot Niujorko centrinio banko, devynis iš dešimt šių muitų sumokėjo patys amerikiečiai.