Lietuviai pakeitė nuomonę apie eurą: kas nutiko per 10 metų?

– Eurobarometro tyrimas rodo, kad 3 iš 4 lietuvių mano, jog euras naudingas Lietuvai. Kaip keitėsi lietuvių požiūris į eurą?

– Pokyčiai gana ryškūs. Įvedus eurą 2015 metais, palankumas jam smuktelėjo ir mažėjo keletą metų – iki 2017-ųjų. Tuo metu eurą teigiamai vertino maždaug 3–4 žmonės iš 10. Tačiau nuo 2017 metų matome nuoseklų ir stabilų augimą. Šiandien eurą palankiai vertina jau 7–8 žmonės iš 10. Vadinasi, per šį laikotarpį teigiamai eurą vertinančių gyventojų skaičius beveik padvigubėjo.

– Kas lėmė, kad patenkintųjų euru dabar vis daugiau? Kodėl pradžioje lietuviai buvo juo nepatenkinti?

– Priežastys iš esmės buvo panašios visose šalyse. Tai matome ir dabar, pavyzdžiui, Kroatijoje, kuri eurą įsivedė 2023 metais ir šiuo metu jį vertina nepalankiausiai. Pagrindinis nuogąstavimas – kainų kilimas, ypač tam tikrų prekių ir paslaugų. Žmonės labai gerai prisimena konkrečias kainas – kirpyklų paslaugas, maisto produktus – ir fiksuoja jų augimą. Tai buvo viena pagrindinių neigiamo vertinimo priežasčių. Kita priežastis – Lietuva prisijungė prie euro zonos netrukus po euro zonos krizės. Tuomet kilo daug klausimų, ar nereikės gelbėti kitų valstybių, ar euro zona apskritai išliks. Šiandien tokių abejonių gerokai mažiau, todėl ir palankumas eurui nuo 2017 metų nuosekliai auga.

– Ką euras davė Lietuvai per šiuos 10 metų?

– Eurobarometro apklausa atskleidžia keletą įdomių aspektų. Lietuva išsiskiria tuo, kad euras padėjo lengviau keliauti ir prekiauti visoje euro zonoje. Šį privalumą ypač vertina šalys, esančios euro zonos pakraštyje – Baltijos valstybės, Suomija. Taip pat lietuviai išsiskiria itin dideliu polinkiu lyginti kainas su kitomis šalimis. Socialiniuose tinkluose ir portaluose dažnai matome palyginimus, kiek kainuoja tos pačios prekės Vokietijoje ar Italijoje ir kiek – Lietuvoje. Pagal tai Lietuva yra tarp pirmaujančių visoje Europoje.

Vis dėlto pastaraisiais metais atsirado ir naujų veiksnių. Vienas svarbiausių – geopolitinis. Kiekviena krizė, ar tai būtų pandemija, ar karas Ukrainoje, didina palankumą eurui. Žmonėms svarbu jaustis labiau integruotiems į Vakarų Europą ir saugesniems. Kitas veiksnys – pajamų augimas. Nuo 2015 metų vidutinė alga Lietuvoje išaugo apie 170 proc., o kainos – maždaug 57 proc. Tai reiškia, kad vidutiniškai atlyginimai augo gerokai sparčiau nei kainos. Nors individuali patirtis skiriasi, bendras atotrūkis tarp pajamų ir kainų didėjo, ir dalis gyventojų tai sieja būtent su euru.