„Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo kariniai veiksmai, mes kiekvieną dieną sulaukdavome po 20 žinučių per dieną ir tiek pat žinučių“, – sakė nekilnojamojo turto brokerė Ispanijoje Kristina Novikovienė.
Nekilnojamuoju turtu lietuviai Ispanijoje domėjosi ir anksčiau, tačiau brokeriai sako, kad dabartinė situacija neprilygsta niekam. Prasidėjus karui užklausų skaičius tiesiog šovė į viršų.
„Iki krizės, iki pandemijos būdavo kokie penki galbūt septyni lietuviai per metus, tai dabar sausį, vasarį, kovą – apie 30-mt“, – kalbėjo nekilnojamojo turto brokeris Ispanijoje Dainius Markevičius.
Nesvarbu, ar brokeriai parduoda, ar nuomoja būstą. dabar lietuviams tinka kone bet koks prieinamas nekilnojamasis turtas Ispanijoje. „Žinoma, pirkimas – pirmojoje vietoje. Kiti tiesiog norėdavo išsinuomoti nekilnojamąjį turtą vienam, dviem, trim mėnesiams ir išvežti savo šeimą, o esant reikalui išvažiuoti patiems“, – aiškino brokerė K. Novikovienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ar nuo karo, ar nuo šaltų žiemų į Ispaniją bėgantys tautiečiai dažniausiai ieško nebrangių ir nedidelių būstų. „Tipiškas produktas būtų butas su dviem miegamaisiais ir dviem vonios kambariais kuo arčiau jūros ir patogumų“, – vardijo brokeris D. Markevičius.
Standartinis pirkėjas iš Lietuvos – 40-60 metų, turintis vaikų ir kilęs iš didesnio miesto. 100 kv. m. erdvus kotedžas su dviem terasomis, trimis skirtingais baseinais bendrame kieme, nutolęs maždaug šešiais kilometrais nuo paplūdimio, viename Ispanijos kurortų jam kainuotų apie 130 tūkst. eurų.
Ispanijoje nekilnojamojo turto kainos taip pat kyla, bet jos kyla palaipsniui. Dar galima įpirkti.
„Ispanijoje nekilnojamojo turto kainos taip pat kyla, bet jos kyla palaipsniui. Dar galima įpirkti“, – sakė brokerė.
Bankininkai teigė, kad investicija į Ispanijos nekilnojamąjį turtą turi privalumų. Pavyzdžiui, nusprendusiems būstą nuomoti, ispaniškuose kurortuose tikrai netrūktų turistų. Tačiau dabar suskubti ir primygtinai pirkti būstus irgi nepatariama.
„Teigti, kad nekilnojamasis turtas Ispanijoje yra tikrai konkrečiai ir užtikrintai geresnė investivcija nei nekilnojamasis turtas Lietuvoje, tikrai negalėtume. Kiekviena investicija turi savo pliusus ir minusus“, – sakė Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis.
O štai nekilnojamasis turtas Lietuvoje tampa nebemiela investicija. Rinkoje nekilnojamojo turto objektų pasiūla pastebima didesnė. Tačiau sandorių skaičius mažėja: Klaipėdos mieste šiemet – 140, Palangoje – 80, o Vilniuje – 400 sandorių mažiau nei pernai,
„Vilniuje, Kaune, bendras sandorių skaičius mažėja 10-15 procentų. Kiek didesnis pokytis matomas Klaipėdoje – ten sandorių skaičius sumažėjo maždaug trečdaliu“, – akcentavo Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovas Paulius Rudzkis.
Lietuvos banko ekonomistas rekomenduoja nepulti investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes yra ir tvaresnių būdų įdarbinti pinigus. „Į vertybinius popierius, į akcijas, į obligacijas, į investicinius fondus. Tai yra tokios investicijos, kurios nereikalauja didelės pradinės investicijos“, – kalbėjo Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas.
Tiek nekilnojamojo turto, tiek ir kitas investicijas raginama pradėti prieš tai sukaupus bent šešių mėnesių pajamų rezervą.
