„Pernai buvo nuvežta 90 tokių, kur šeimininkų nenustatėm, šiemet šiai dienai yra 29 nuvežti. Tai nebent kažkas staigiai pasikeis ir per likusius mėnesius pasieksim praeitų metų rezultatus, bet abejoju“, – teigė Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dinikis.

Be to, anksčiau pridavę seną taršų automobilį ir įsigiję naujesnį arba elektrinį paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą, žmonės galėjo gauti iki 1000 eurų kompensaciją. Birželį šios kompensacijos neliko. Atiduodamų utilizuoti senų automobilių iškart sumažėjo.

„Vien gegužės mėnesį Lietuvoje sunaikinimui buvo priduota apie 4000 lengvųjų transporto priemonių, tačiau birželį jau nebeskiriant kompensacijos skaičiai drastiškai krito, kone dvigubai. Kaip bebūtų gaila, parama, finansinė paskata tikrai prie to prisidėjo. Galima numanyti ir tikėtis, kad gatvėse, kiemuose vėl padaugės eksploatuoti netinkamo transporto, senų priemonių“, – aiškino Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

Naudoto transporto pardavėjai teigia, kad to ir buvo galima tikėtis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jeigu nemoka už tai, kad utilizuoji savo seną automobilį, tai niekas jų ir neutilizuos. Jie nusės patvoriuose, kiemuose, dar kažkur ir surūdys iki pat galo“, – tvirtino Naudoto transporto pardavėjų asociacijos direktorius Vismantas Baršys.

Meškos paslaugą esą daro ir Lietuvoje įvestas vadinamasis taršos registracijos mokestis.

„Jeigu žmogus turi automobilį, kuris kainuoja 1000-2000 eurų, jį perleisti kitam kainuoja vos ne 400-500 eurų, jeigu tai yra taršesnis automobilis. Tai jis, aišku, tampa užsikonservavęs pas tą savininką ir ten baigia savo gyvenimą“, – pridėjo V. Baršys.

Labai dažnai žmonės nebetinkamus naudoti automobilius atiduoda tvarkyti neaiškiems verslininkams. Jie dažnai taršias automobilių detales išmėto, kur papuola, tačiau ir paliktas, net neardomas senas automobilis teršia aplinką.

„Išardžius seną eksploatuoti netinkamą transporto priemonę yra krūva detalių. Dauguma iš jų yra neigiamą rinkos vertę turinčios atliekos, kaip pavyzdys – įvairūs sudužę stiklai, plastikai, sėdynės, ta pati alyva, seni tepalai“, – sakė A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Valdžia sako, kad kompensacijos už seną automobilį nebėra, nes paprasčiausiai baigėsi tam skirti pinigai. Svarstoma, ką daryti toliau.

„Vertinama šiuo metu yra klimato kaitos priemonių kompensavimo, finansavimo šaltiniai, kiek bus skirta tam lėšų, kokie bus finansavimo šaltiniai ir kokios priemonės bus efektyviausios. Tos priemonės ir bus pratęstos arba bus pasiūlytos naujos. Bet tie visi sprendimai bus rugsėjo mėnesį“, – teigė Aplinkos ministerijos patarėja Aistė Žilinskienė.

Tyrimo duomenimis, kasmet Lietuvoje susidaro apie 100 tūkst. transporto priemonių, kurios eksploatuoti jau netinkamos. Pavyzdžiui, pernai pagal taisykles utilizuoti tik apie 25 tūkst. automobilių, reiškia, kad tik kas ketvirtas automobilis buvo išregistruotas tvarkingai. Kiek likusių senienų išvežama į užsienį, o kiek lieka teršti Lietuvos – nežinoma.