Lietuvoje pirkėjai jau seniai įprato prekybos centruose rasti įvairiausių mišrainių, šaltų užkandžių ir kepsnių, paruoštų dėti tiesiai į lėkštę. Tačiau ne visi šie gaminiai pažymėti užrašu "Pagaminta Lietuvoje".

Mišraines gamina latviai

Taupydami pinigus kai kurie prekybos tinklai net ir greitai gendančius produktus atsiveža iš užsienio. Pavyzdžiui, prekybos tinklas "Maxima" dalį fasuotų mišrainių atsigabena iš Rygos.

"Silkę pataluose ir kai kuriuos kitus gaminius tiekia latvių bendrovė "Lango", gaminanti gatavus ir greitai paruošiamus maisto produktus. Juos, kaip ir kitus tiekėjus, pasirinkome dėl patirties šioje srityje, jų siūlomi gaminiai mums tiko tiek pagal kokybę, tiek pagal receptūrą. Latvių įmonė užtikrina reikiamą kiekį ir siūlo konkurencingą kainą. Tačiau didžioji dalis iš mūsų maisto gamybą perėmusių įmonių yra lietuviškos", – kalbėjo prekybos tinklo "Maxima" atstovė spaudai Renata Saulytė.

Renkasi pagal kainą

Prekybos tinklas "Iki" taip pat dalį prekių atsiveža iš užsienio. "Iki" atstovo spaudai Valdo Lopetos teigimu, tiekėjus tinklas renkasi atsižvelgdamas į kainą, prekės išskirtinumą ir patrauklumą pirkėjui. Jei užsienio tiekėjai pagal šiuos kriterijus lenkia lietuvius, "Iki" renkasi prekes iš užsienio.

"Tačiau daugelį šviežių produktų, tokių kaip duona, tortai ar mišrainės, gaminame patys, savo cechuose Lietuvoje. Jie yra keliuose miestuose ir iš esmės aprūpina visą prekybos tinklą. Aišku, yra vienas kitas iš užsienio atvežamas gaminys, pavyzdžiui, sausainiai, – aiškino V.Lopeta. – Jei tiekėjai iš užsienio sugeba mums pasiūlyti panašios į lietuvišką kokybės produktą pigiau, paprastai renkamės juos."

Kiti gamina namie

Kiti prekybos centrai tikina, kad visus vartojimui paruoštus kulinarijos gaminius ir kitus greitai gendančius produktus gamina tik Lietuvoje.

"Taip, kai kurie mūsų prekės ženklu pažymėti produktai gaminami užsienyje. Yra skelbiami tarptautiniai konkursai pirkti tam tikrus produktus. Laimėjusios įmonės juos gamina visoms trims Baltijos šalims, tais pačiais pavadinimais. Daugiausia mūsų prekių gaminama Baltijos šalyse. Tačiau greitai gendančius maisto produktus, kulinarijos ir konditerijos gaminius – mišraines, tortus, Kijevo kotletus ar kitus panašius dalykus – Lietuvos rinkai gaminame tik Lietuvoje, daugiausia Vilniuje", – tikino bendrovės "Rimi Lietuva" atstovė spaudai Rasa Juodkienė.

Tą patį dėstė ir prekybos tinklui "Norfa" atstovaujantis Darius Ryliškis. Jo teigimu, nemažai užsienio bendrovių gamina produktus pagal "Norfos mažmenos" užsakymą ir receptūrą. Tačiau atsivežami tik ilgesnį laiką galiojantys produktai, pavyzdžiui, ryžiai, makaronai ir konservuoti gaminiai.

"Absoliuti dauguma kulinarijos prekių gaminama vietoje. "Rivona" ("Norfos" savininkų valdoma bendrovė – red. past.) turi antrinę įmonę "Rokiškio konservai". Ten yra didžiulis maisto gamybos cechas, kuris kulinarijos gaminiais aprūpina visą prekybos tinklą", – aiškino "Norfos" atstovas.

Cechai liko ne visur

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) nusprendus, kad nuo šių metų vasario kulinarijos gaminių gamyba pagal ES reikalavimus turi būti atskirta nuo pardavimo, prekybos tinklai buvo priversti keisti iki tol buvusią tvarką ir didžiąją dalį kulinarijos bei konditerijos gaminių – salotų, silkių, pyragų ir kt. – gamybą perduoti atskiriems gamintojams. Dalis prekybininkų susitarė su partneriais, kitiems kulinarijos gaminius pradėjo gaminti antrinės arba tų pačių savininkų valdomos įmonėms.

Bendrovė "Maxima LT" buvo pasišovusi statyti nuosavą maisto gamybos fabriką. Tačiau šios idėjos atsisakyta dėl pernelyg didelių investicijų. Buvo numatyta, kad maisto gaminimo fabrikui pastatyti, kuriame būtų gaminami konditerijos ir kulinarijos gaminiai, prireiks daugiau nei 50 mln. litų investicijų.

Vis dėlto dalyje didžiųjų prekybos centrų mėsos, konditerijos ir kulinarijos cechai išliko, tačiau ten gaminama tik tiek gaminių, kiek reikia patenkinti vienos parduotuvės pirkėjų poreikiams.

"Visos parduotuvės buvo tikrinamos atskirai. Tose vietose, kuriose buvo tinkamos sąlygos, tarnyba leido gaminti kai kuriuos produktus. Tačiau dėl vietos, įrangos – kriauklių, šaldytuvų stalų trūkumo ir pan. – ribojamas asortimentas ir gamybos apimtis", – aiškino VMVT vyriausioji gydytoja higienistė Rita Sadūnaitė.

Jos teigimu, iš užsienio atvežti gaminiai yra visiškai saugūs ir niekuo nesiskiria nuo vietoje pagamintų maisto prekių.

"Prekybininkai vykdo savikontrolę ir garantuoja realizuojamo produkto saugą. Juos tiktina teritorinių veterinarijos tarnybos padalinių pareigūnai. Visi gaminiai į šalį atkeliauja su kokybę patvirtinančiais dokumentais, visi pagaminti pagal standartines receptūras. Jie tokie pat geri kaip ir lietuviški", – užtikrino VMVT atstovė.