Pasak jo, dalis eksporto augimo ateityje jau yra „užprogramuota“ dabartiniuose investiciniuose sprendimuose, o Lietuva išgyvena pramonės renesansą.

Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2017 metais Lietuvos eksporto vertė augo sparčiausiai visoje Europoje – 16,9 proc. Tuo metu Estijos eksportas didėjo 7,5 proc., Latvijos – 5,4 proc., o bendras ES šalių eksporto augimas siekė 3,4 proc.

Lietuvos statistikos duomenimis, 2017 m. paslaugų eksportas augo 20,6 proc., reeksportas, išskyrus energetinius produktus, didėjo 20 proc., lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 12,8 proc.

Lietuvos proveržis į Skandinaviją – daug žadantis

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad Lietuvos eksporto statistiką labiausiai gerino eksporto augimas į ES, ypač Skandinaviją, demonstruojančią labai aukštą ekonomikos bei NT sektoriaus augimo tempą.

„Ypač džiugina tai, kad sparčiai auga eksportas į Skandinaviją, nes jei gali eksportuoti į Skandinaviją, iš esmės gali eksportuoti į visas kitas pasaulio šalis. Skandinavijos rinka yra viena turtingiausių, joje labai ginamos vartotojų teisės, taikomi aukšti kokybės standartai, taigi jei gali įsitvirtinti ten, gali ir daugelyje valstybių. Bent jau toks įvaizdis sudaromas.

Taip pat nemenkai augo eksportas į Vokietiją. Labai augo paslaugų eksportas – didžiausia dalimi vis dar transporto, tačiau ir kitų paslaugų eksportas auga, geografija plečiasi“, – kalba ekonomistas.

Dar vienas, tiesa, mažesnis veiksnys, pasak pašnekovo, buvo tai, kad atsigavo eksportas į Rusiją. Nors didžioji dalis eksporto į Rusiją yra reeksportas, bendra Lietuvos statistiką pagerėjo – po dvejų metų kritimo pastebimas nemažas augimas.

„Eksporto augimo vaisius raško didžioji dalis Lietuvos, nes eksportas tampa labiau diversifikuotas tiek geografine, tiek paslaugų įvairovės prasme. Auga aukštesnės pridėtinės vertės, turizmo paslaugų eksportas.

Tad jei transporto paslaugų eksporto vertė Lietuvos ekonomikai nėra labai didelė, nes ir nemaža dalis darbuotojų nėra lietuviai, tai kitų paslaugų, turizmo sektoriaus augimas tiesiogiai veikia vietinę ekonomiką. Pirmiausia – per didesnius darbo užmokesčius ir išaugusią darbuotojų perkamąją galią. Vietos rinkai išaugęs tokių darbuotojų vartojimas yra tikrai labai didelis impulsas. Tiesa, didžiąją dalį turizmo augimo susigriebia didieji Lietuvos miestai“, – komentuoja Ž. Mauricas.

Augimas lėtės, tačiau išlaikys didelį potencialą

Versli Lietuva“ analitikai prognozuoja, kad 2018 m. sparčiausiai (9,7 proc.) augs paslaugų eksportas. Prekių reeksportas, išskyrus energetinius produktus, didės 9,3 proc., o lietuviškos kilmės prekių bus eksportuota 6 proc. daugiau nei pernai.

„Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas sako, kad, nors procentine išraiška šiemet skaičiai jau nebus tokie įspūdingi, Lietuvos eksportuotojai toliau išlaikys augimo tempus,  muš eksporto vertės rekordus.

„Eksporto augimas sulėtės tik dėl palyginamosios statistinės bazės efekto. Pernai susiklosčiusios itin palankios pasaulinės ekonominės tendencijos Lietuvos eksportuotojams leido išnaudoti visas pardavimų užsienyje galimybes ir pasiekti eksporto rekordus  – istoriškai Lietuvoje gamybos pajėgumų panaudojimo lygis buvo aukščiausias, todėl atsispiriame nuo gana aukštai ir žadame tolesnį kilimą“, – sako jis.

Tiesa, šių metų eksporto augimas, pasak V. Ivanovo, taip pat labai priklausys nuo vidinių ribojančių veiksnių – įtemptos situacijos Lietuvos darbo rinkoje ir įmonių pasiryžimo investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą.

„Investicijos į gamybos plėtrą šiuo metu yra ypač svarbios, todėl, jei įmonės nesiryš investuoti į gamybos pajėgumų didinimą, ilgalaikėje perspektyvoje tai taip pat gali turėti neigiamos įtakos šalies konkurencingumui užsienio rinkose“, – teigia V. Ivanovas.

Tas pačias eksporto augimo lėtėjimą galinčias lemti priežastis įvardija ir Ž. Mauricas, tačiau pažymi, kad dalis eksporto augimo yra neišvengiamai „užprogramuota“ dabartiniuose investiciniuose sprendimuose.

„Investicijų į Lietuvą ateina daug, ypač į Kauno regioną, todėl drįsčiau teigti, kad eksportas išlaikys augimo tendenciją. Tas pats atėjęs „Continental“ eksportuos beveik visą savo produkciją, o tai gerins eksporto statistiką.

Taigi dalis eksporto augimo jau dabar yra užprogramuota dabartiniuose investiciniuose sprendimuose. Lietuva, sakyčiau, išgyvena pramonės renesansą. Gali būti, kad dešimtmečiui nepraėjus, mūsų pramonės apimtys bus didesnės nei bet kada per visą nepriklausomybės laikotarpį. Tai yra kažkas naujo Lietuvai, ir tai gerins eksporto rodiklius“, – teigia Ž. Mauricas.