Tarp nykstančių žuvų

Kopenhagoje reziduojanti Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) kritiškai įvertino Baltijos jūros rytinės dalies menkių būklę ir rekomendavo riboti jų žvejybą.

„Baltijos jūros menkių ištekliai mažėja, o atsargų dydis šiuo metu yra laikomas mažiausiu nuo 2003 metų“, – teigiama ICES ataskaitoje.

Viena iš priežasčių, kodėl rytinės Baltijos jūros dalyje mažėja menkių, yra klimato kaita, kylanti vandens temperatūra, intensyvesnis vandens žydėjimas, Baltijos jūros druskingumo mažėjimas.

Prasta situacija yra visoje Baltijoje, kur net devynios žuvų rūšys yra nurodomos kaip kritiškai nykstančios, dar apie 30 kaip pažeidžiamos. Tarp jų ir viena iš trijų svarbiausių verslinių žuvų - menkės. 

Nauji draudimai

ICES yra davusi rekomendacijas įvairioms šalims, kaip reguliuoti žvejybą Baltijoje.

Lietuva yra gavusi nurodymus ilginti žvejybos draudimo laikotarpį.

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija rengiasi visame Baltijos jūros rytiniame regione verslinę menkių žvejybą drausti birželį, taip pat nuo rugpjūčio 1 iki rugsėjo 30-osios. Dalyje regiono menkių žvejyba būtų draudžiama ir visą liepą. 

Šis draudimas neapimtų tik žvejų mėgėjų, taip pat priekrantės žvejybos. Tai reiškia, kad vasarą vykstančioms svarbiausioms jūrinėms šventėms kažkiek menkių būtų sugauta. Tik klausimas kiek, nes jų ištekliai tapo itin maži.

Nori kompensacijų

Dėl atsiradusios kritiškos menkių žvejybos situacijos, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys kreipiasi į Europos Sąjungos žuvininkystės ir jūros reikalų komisarą Karmeną Velu.

Nurodoma, kad du trečdaliai Lietuvos žvejybos laivyno dėl susidariusios kritinės Baltijos jūros rytinių menkių būklės nebeturi galimybių tęsti veiklą. Persiorientuoti į kitą veiklą žvejai taip pat negali, nes dėl jau senokai besitęsiančios prastos menkių žvejybos jie neturi investicinių lėšų.

Prašoma leisti žvejams išeiti iš žvejybos verslo naudojantis kompensacijomis iš ES lėšų. Ar bus Lietuvai taikoma išimtis, dar neaišku. Pagal galiojusią teisę, galimybė išeiti iš žvejybos verslo ES buvo iki 2017 m. gruodžio 31 d. Lietuva ta galimybe nepasinaudojo. Žuvininkystės valdininkai nuolat teigdavo, kad Lietuvos žvejyba yra subalansuota, nors realiai ji buvo chaotiška. Latviai buvo įžvalgesni ir sugebėjo tomis kompensacijomis pasinaudoti.