Tai numato Energetikos ministerijos parengtas vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2023–2030 metais gairių projektas. Viceministrė Daiva Garbaliauskaitė sako, kad tai pirmasis šio sektoriaus plėtrą reglamentuojantis dokumentas šalyje.

„Vandenilis gali padėti mažinant pramonės, transporto bei energetikos sektorių sukuriamą žalą mūsų planetai ir pasiekti klimatui neutralią ekonomiką iki 2050 metų. Kartu taip pat gali būti ir priemonė Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės“, – pranešime sakė D. Garbaliauskaitė.

BNS rašė, kad Lietuvai siekiant vystyti žaliojo vandenilio gamybą iki 2030 metų šalyje norima įrengti ne mažiau kaip 350 MW galios elektrolizės arba kitų jo gamybos technologijų, per metus gaminti ne mažiau kaip 1,16 TWh, arba 34 tūkst. tonų šio švaraus kuro, taip pat 15 proc. amonio trąšų gaminti iš žaliojo vandenilio.

Be to, numatoma pradėti naudoti žaliąjį vandenilį viešajame penkių didžiųjų miestų transporte, turėti bent vieną vandeniliu varomą traukinį, išbandyti elektros pavertimo dujomis ir atvirkščiai projektus, sukurti teisinę bazę ir tvarką, kad žaliojo vandenilio naudojimas būtų lankstus. Šiame  sektoriuje norima sukurti iki 1200 naujų darbo vietų.

Šiuo metu Lietuvoje žaliasis vandenilis nėra gaminamas.

Klaipėdos jūrų uosto direkcija su ES parama 2024 metų pavasarį žada pradėti 7 mln. eurų vertės žaliojo vandenilio gamybos projektą. Uoste vandenilis bus gaminamas naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) elektrolizerį, jo galingumas sieks iki 2 megavatų (MW).

Skaičiuojama, kad nuo 2025 metų vidurio viešajam sausumos ir vandens transportui kasmet prireiks iki 70 tonų vandenilio. Jį naudos Klaipėdos autobusų parkas, į uostą atplaukiantys prekybos laivai, taip pat uosto atliekų surinkimo laivas.

Atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ anksčiau pranešė per artimiausius kelerius metus planuojanti investuoti 250 mln. eurų į žaliojo vandenilio gamyklą, o Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ balandį pranešė planuojanti už 344 mln. eurų iki 2027 metų rudens pastatyti šio vandenilio gamybai skirtą 213 MW įrenginį.

Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros būtų gaminamas vandenilis, o per ją tiek Latvijos, tiek Estijos gaminamos elektros kelias greičiausiai tiesis į Vakarų ir Centrinę Europą.