Plačiau papasakojo Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

– Kokių užsieniečių darbuotojų daugėja darbo rinkoje? Kokių mažėja?

– Matome panašią tendenciją. Iš viso apie 127 tūkst. dirbančių užsienio piliečių. Tačiau matome, kad atvykstančių darbuotojų iš Europos Sąjungos skaičius tikrai mažėja. Iš trečiųjų šalių atvykstančių darbuotojų skaičius nėra mažėjantis. Pastebėjome, kad darbuotojai iš Europos Sąjungos atvyksta į tokias aukštesnės kvalifikacijos darbo vietas. Daugiausiai atvyksta iš Austrijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų. O kalbant apie trečiąsias šalis, tai dominuojančios išlieka tos pačios – Baltarusija, Ukraina. Be to, pastebėjome stiprų augimą ir iš Vidurio Azijos šalių. Piliečiai atvyksta iš Kirgizijos, Uzbekistano. Šalių spalvinis spektras šiek tiek keičiasi, tačiau kol kas nematome labai didelių pasikeitimų darbo rinkoje.

–  Kokius darbus Lietuvoje dažniausiai dirba asmenys iš Vidurinės Azijos?

– Jie atvyksta dirbti transporto sektoriuje – dažniausiai dirba vairuotojais – arba į statybų sektorių.

Taip, tai yra tarsi šiaudo ieškojimas, kad galėtume veikti, dirbti.

– Kaip manote, kodėl jų vis daugėja? Ar reikia daugiau darbuotojų? Ar lengviau susitarti su Vidurinės Azijos darbuotojais?

– Manau, kad viena iš pagrindinių priežasčių yra geopolitinė situacija mūsų kaimyninėse šalyse. Dėl neteisėtų prezidento rinkimų Baltarusijoje ir karo Ukrainoje sumažėjo atvykstančių piliečių būtent iš šių valstybių. Anksčiau mes turėjome būtent šias tris dominuojančias šalis: Baltarusiją, Ukrainą ir Rusiją. Tikrai didelis sumažėjimas iš šių šalių, tai darbdaviai atitinkamai turi ieškoti tų darbuotojų iš kitų šalių. Vidurinės Azijos gyventojams ir darbo užmokestis, ir darbo vietos Lietuvoje atrodo visai patraukliai. Jie yra suinteresuoti atvykti į Lietuvą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Daugiau apie darbuotojus iš Vidurinės Azijos papasakojo Darbdavių konfederacijos viceprezidentė Aurelija Maldutytė.

– Kuo darbdaviams patrauklūs darbuotojai iš Vidurinės Azijos?

–  Manau, kad kol kas turime labai nedaug Vidurinės Azijos darbuotojų savo rinkoje. Užimtumo tarnybos skaičiai parodė, kad šie darbuotojai sudaro tik 4 proc. Taip yra dėl to, kad mes turėjome labai daug ukrainiečių, baltarusių ir dabar kai kurie grįžo į karą, nebegali čia dirbti. Todėl ieškome darbuotojų ir kitose šalyse.

– Kokios algos yra mokamos darbuotojams iš Vidurinės Azijos? Galbūt darbdaviams pavyksta sutaupyti ir mokėti mažiau?

– Jokiu būdu ne. Mes visada renkamės lietuvius dirbti, jei tik jų randame. Visi darbuotojai, kurie yra kviečiami iš kitų šalių, susiejami su papildomomis išlaidomis darbdaviams, taip pat su nepatogumais dėl kalbos, kultūros.

– Kiek išdirba tokie darbuotojai? Ar Lietuva jiems yra tik tarpinė stotelė?

– Nepastebėjome tokių tendencijų. Kurie atvyksta dirbti, yra darbštūs, jų tikslas yra užsidirbti. Anksčiau, net ir dabar lietuviai keliauja į kitas šalis užsidirbti, tai panašiai yra su šiais piliečiais. Jie nori užsidirbti ir padėti savo šeimai.

– Kuo skiriasi darbuotojas iš Vidurinės Azijos nuo lietuvio darbuotojo?

– Nelabai skiriasi. Pastebime, kad darbuotojui iš Vidurinės Azijos ne taip rūpi mūsų prašymai laikytis darbų saugos. Jiems tai neatrodo taip svarbu. Mūsų kultūroje darbų sauga yra labai aukštoje vietoje, norime, kad darbuotojai dirbtų saugiai, dėvėtų visas priemones.

– Sumažėjo ukrainiečių, baltarusių, tai darbdaviai yra priversti ieškoti darbuotojų iš Vidurinės Azijos?

– Taip, tai yra tarsi šiaudo ieškojimas, kad galėtume veikti, dirbti. Būtina rasti darbo jėgos. Jei yra galimybė įdarbinti lietuvį, visada tam teikiame prioritetą ir pirmenybę. Juk ir užsienio darbuotojai ir lietuviai gauna tokią pačią algą.