„Dėl infliacijos šoko Lietuvos gyventojai 2022 metais vidutiniškai prarado apie 6–9 proc. savo metinių pajamų vertės finansinio turto. Jauniausiems namų ūkiams bendras infliacijos poveikis sudarė tik nuo 0 iki 5 proc. jų metinių pajamų, tuo metu gaunančių mažas pajamas ir vyresnio amžiaus asmenų praradimai siekė vidutiniškai 10–17 proc.“, – pranešime sakė LB Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas Karolis Bielskis.

Pasak centrinio banko analitikų, infliacija labiau paveikė paskolų neturinčius vyresnio amžiaus ir mažesnes pajamas gaunančius namų ūkius, tuo metu paskolų turintiems, dažniausiai jaunesniems gyventojams jos poveikis buvo gerokai mažesnis, jie prarado mažiausiai finansinio turto.

LB teigimu, įtakos tam turėjo tai, kad dėl infliacijos mažėjo jauniausių gyventojų įsipareigojimų reali našta, o vyresniems didelės įtakos darė mažėjusi pensijų, socialinių įmokų perkamoji galia.

Be to, vyresnių gyventojų finansinį turtą daugiausiai sudaro indėliai arba lėšos einamosiose sąskaitose, kurių reali vertė dėl infliacijos smarkiai sumenko.

„Dėl infliacijos padidėjusios vartojimo prekių ir paslaugų kainos turėjo didelės įtakos ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kurie dažniausiai vartoja pačias pigiausiais prekes ir todėl neturi jokių galimybių koreguoti savo vartojimo“, – teigiama centrinio banko pranešime.

2024 metais suderinta vidutinė metinė infliacija siekė 0,9 proc., LB prognozuoja, kad dėl brangstančių energijos išteklių ir maisto žaliavų bei vis dar sparčiai tebeaugančio darbo užmokesčio šiemet ji šoktels iki 3,3 proc., o 2026 ir 2027 metais grįš į labiau įprastą 2,6 proc. lygį, būdingą Vakarų valstybių pragyvenimo link artėjančiai ekonomikai.