Tyrimas atskleidė, kad iš 39 proc. gyventojų, patyrusių sukčių ataką, 6 proc. finansiškai nukentėjo, o 33 proc. atpažino ataką ir nenukentėjo, pranešė LB.

Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė sako, kad šiemet, palyginti su pernai, su sukčiais susidūrusių, bet nenukentėjusių žmonių skaičius padidėjo 4 procentiniais punktais.

„Viena vertus, tai yra gera žinia – remiantis tyrimų duomenimis, daugiau kaip trečdalis gyventojų geba atpažinti sukčius. Kita vertus, praktiniai pavyzdžiai rodo, kad mums ir toliau svarbu didinti gyventojų atsparumą sukčių apgavystėms ir ugdyti jų finansinį raštingumą“, – pranešime sakė V. Dičpinigaitienė.

Apklausa taip pat parodė, kad 29 proc. apklaustųjų per pastaruosius trejus metus padėjo kitam žmogui atpažinti sukčių ataką ir išvengti ar bent sumažinti nuostolius: 25 proc. sugebėjo padėti atpažinti ir lėšos nebuvo prarastos, o 4 proc. padėjo atpažinti, bet per vėlai – bent dalį lėšų žmonės prarado.

„Sukčiai naudoja vis sudėtingesnius apgaulės būdus, todėl tampa itin svarbu ne tik patiems turėti žinių, būti atidiems, bet ir padėti nuo sukčių apsisaugoti šalia esantiems – dalintis istorijomis, perskaityta informacija, patarimais“, – pabrėžia  V. Dičpinigaitienė.

Finansinio raštingumo centras pradėjo informacinę vasaros kampaniją. Jos metu bus primenama, kokių sukčiavimo būdų esama, kaip juos atpažinti ir kaip užtikrinti savo pinigų bei duomenų saugumą.

Apklausą vasario mėnesį atliko kompanija „Spinter tyrimai“, vasario 18-27 dienomis apklaususi 1011 gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.