Centrinio banko duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 13 proc. šių įmonių klientų, iš kurių 11 proc. yra Lietuvos piliečiai, o juridinių asmenų dalis sudaro 31 proc.

Anot LB, aptarnaujant ne vietos gyventojus iš įvairių pasaulio šalių, didėja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika.

„Pabrėžiame finansų rinkos dalyviams, kad jie turėtų tinkamai vertinti ir valdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei sukčiavimo riziką. Jeigu ji yra susijusi su padidinta geografine arba verslo rizika, įstaigos turi taikyti sustiprintas priemones“, – pranešime sakė LB Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūros skyriaus vadovas Denas Jonas Gadeikis.

LB analizės duomenimis, 95 proc. aptarnaujamų klientų yra fiziniai asmenys, 5 proc. – verslas. Du trečdaliai visų fizinių asmenų yra iš Europos ekonominės erdvės, trečdalis – iš Ukrainos, Alžyro, Maroko, Kolumbijos ir kitų trečiųjų šalių.

Pasak LB, trečiųjų šalių klientai vidutiniškai atlieka didesnes mokėjimo operacijas.

Beveik 90 proc. Lietuvos e. mokėjimo įmonių aptarnaujamų juridinių asmenų įsteigti Europos ekonominėje erdvėje, likę – Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Honkonge, Kanadoje bei kitose šalyse.