G. Šimkus nebuvo linkęs vertinti konkretaus įstatymo pakeitimų poveikio NT rinkai, tačiau, jo teigimu, tam tikra įtaka rinkoje bus juntama. Jis patikina, kad, jei įstatymas būtų priimtas, būsto kainas NT plėtotojai gali padidinti.

„Vertinant situaciją NT rinkoje, manau, kad vienoks ar kitoks poveikis būtų, bet ko nesiimčiau spręsti, kiek reikšmingas. NT dinamiką lemia daugybė veiksnių – situacija darbo, žaliavų, energijos išteklių rinkose. Dedamųjų kainoje yra pakankamai daug. Be abejonės, kai yra tokia stipri NT paklausa, jei tokios papildomos išlaidos NT plėtotojams atsirastų, jie turi tą pakankamą rinkos galią perkelti būsto pirkėjui, o tai atitinkamai atsispindėtų kainoje“, – spaudos konferencijos metu antradienį sakė G. Šimkus.

G. Šimkaus teigimu, papildomi mokestiniai ribojimai tokiu metu, kai didelės būstų paklausos rinka patenkinti negali, keltų riziką NT plėtotojams dar labiau mažinti pasiūlą.

„Tai vis tiek veiktų NT rinką ir tada, kada pasiūla norėtųsi, kad būtų didesnė. Jei prisimintume krizę, kuri buvo daugiau nei prieš dešimtmetį,  buvo stipri paklausa būstui, bet problemos buvo su pasiūla dėl daugybės ribojimų. Šitoje vietoje dalis NT plėtotojų galbūt bandytų perkelti sąnaudas ant vartotojų, dalis – atsisakyti plėtoti projektus nuomojamoje žemėje, o tai vėlgi turėtų įtaką būsto pasiūlai“, – nurodė LB vadovas.

G. Šimkus taip pat pažymėjo, kad, įvedus pakeitimus, dalis NT projektų toliau būtų vystoma nenuomojamoje žemėje, o kainų už būstus ne valstybei priklausančiuose sklypuose plėtotojai kelti negalėtų. Visgi, mano LB valdybos pirmininkas, verslas galėtų pasinaudoti tokia situacija ir pakelti NT kainas net ir nevalstybinėje žemėje plėtojamiems projektams.

Buvusio Seimo nario Petro Čimbaro dar 2019 metais pateiktomis Žemės įstatymo pataisomis norima įvesti vienkartinį mokestį už nuomojamoje valstybinėje žemėje vykdomą NT plėtrą ar objektų paskirties keitimą. Pakeitę valstybiniame sklype pastatytų pastatų paskirtį ar praplėtę jų plotą, NT plėtotojai valstybei turėtų sumokėti iki 75 proc. nuomojamo sklypo vertės. Vieno iš įstatymo rengėjų, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Juozo Baublio nuomone, jei nuomotojas neperka valstybinės žemės, tačiau nori joje plėsti savo veiklą, turi atitinkamai atsilyginti valstybei.

Savo ruožtu NT verslo atstovai tvirtina, kad numatomas mokestis yra neadekvatus ir pernelyg didelis, dėl to smarkiai išaugs NT kainos, o kai kuriais atvejais plėtotojų mokamas mokestis siektų ir iki 100 proc. sklypo vertės. Pataisų kritikai taip pat pažymi, kad mokestis įsigaliotų per anksti, brangtų ir parengti, bet dar nepradėti statyti projektai.

Kalbama ir apie kylančią NT burbulo riziką – NT plėtotojų skaičiavimais, , 50 kv. m. butas Vilniuje, įvedus naująjį mokestį, galėtų brangti tarp 10–15 tūkst. ir 15–20 tūkst. eurų. Architektai pabrėžia prastėsiančią naujų pastatų kokybę, kadangi padidėjus kaštams statytojai taupytų kokybiškų medžiagų sąskaita.

Antradienį įstatymo pakeitimų priėmimas buvo atidėtas antrąkart, šįkart – ekonomikos ir inovacijų ministrės bei Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės prašymu.

„Norime išsiimti Žemės įstatymo projektą, kuris stabdys investicijas miestuose“, – lakoniškai priežastį nurodė ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Jei Seimas visgi įstatymą priims, naująjį mokestį NT plėtotojai pradėtų mokėti nuo kovo.

Siūlo įvesti visuotinį NT mokestį

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad LB turimų įrankių valdant rizikas kaistančioje nekilnojamojo turto rinkoje gali ir nepakakti, todėl jis imtis galimų priemonių paragino ir atitinkamas valdžios institucijas. Kaip vieną iš priemonių Vyriausybei, LB pasiūlė NT mokesčio plėtrą, jį taikant ne tik prabangiam ar komerciniam nekilnojamajam turtui.

„Lietuvos banko manymu, nekilnojamojo turto mokestis turėtų būti visuotinis ir socialiai orientuotas. Mes turime žemės mokestį, mes turime komercinį nekilnojamojo turto mokestį. Dabar siūlymai yra apie trečią kategoriją – gyvenamojo, nekomercinio nekilnojamojo turto mokestį“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

Pasak LB valdybos pirmininko, tokia priemonė ne tik leistų surinkti papildomų lėšų į biudžetą, tačiau galėtų prisidėti vėsinant NT rinką. Pasak jo, nekilnojamojo turto mokestis leistų šiuo būdu sumažėjusią paklausą priartinti prie pasiūlos.

„Tai yra svarbu ne tik kaip valstybės ar savivaldybių biudžeto pajamų šaltinis, bet tai atlieka ir kitus vaidmenis, tokius, kaip nekilnojamojo turto rinką stabilizuojančius vaidmenis. Tai leidžia atlaisvinti nepanaudotą nekomercinio nekilnojamojo turto potencialą ir taip sumažinti įtampas NT rinkoje, ypač, kai matome, kad iš pasiūlos pusės yra trikdžių arba pasiūla nepakankama, o paklausa yra didelė“, – aiškino jis.

G. Šimkus pabrėžia, kad apmokestinant NT šiuo mokesčiu taip pat būtų atsižvelgiama į jo vertę, todėl siūlomas mokestis didžiųjų miestų gyventojams sudarytų keliasdešimt eurų per metus, o regionų gyventojams būtų apskritai simbolinis.

„Kai sakoma „visuotinis", tai, be abejo, taikoma visam be išimčių turtui, bet kartu ir socialiai orientuotas. Tai nereiškia, kad visas turtas, visos vertės yra apmokestinamos vienodai. Galima nustatyti neapmokestinamosios turto vertės kartelę, kur labiausiai pažeidžiami gyventojai šito mokesčio galėtų ir nemokėti. Jis turėtų būti progresinis, priklausytų nuo vertės. Didžiausią mokestį, be abejo, mokėtų tie, kurie gali susimokėti. Valdantys didelės vertės, prabangų turtą“, – tvirtino G. Šimkus.

ELTA primena, kad paramą visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio idėjai išsakė ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Niekada neslėpiau savo teigiamo požiūrio į NT kaip į geresnį mokestį negu daugelį kitų mokesčių, kurie mokesčių sistemoje egzistuoja, ir pasiūlymai dėl mokesčių bazės išplėtimo ir savivaldybių atitinkamai kompetencijų įgalinimo manau, kad bus pristatyti kažkada jau netrukus. Finansų ministerija, kai bus pasiruošusi, tą padarys“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjerė.

„Tai yra tas mokestis, kuris stiprina savivaldybių biudžetų pajamas, o kaip žinoma, su bet kokiu turtu atsiranda ir infrastruktūros poreikis, o tą infrastruktūrą kuria būtent savivalda – reikalingos gatvės, paslaugos, kita infrastruktūra“, – tikino ji.

Premjerė pažymėjo, kad toks mokestis galėtų padėti sumažinti ir nekilnojamojo turto rinkoje kylančias įtampas.

„Kitas dalykas, jis taip pat veikia ir kaip tam tikri alternatyvūs kaštai vertinant, ar verta įsigyti dar vieną papildomą turto vienetą tada, kada tai nėra susiję su būtinaisiais žmogaus poreikiais, poreikiu turėti gyvenamąją vietą“, – aiškino I. Šimonytė.