„Toks, koks yra pasiūlytas modelis, yra pats grubiausias apmokestinimo modelis, nes bazė paimta aktyvai – turtas, paskolų portfeliai. Galiu pasakyti kelis būdus, kaip jį galima ateiti. Paprasčiausiai iki įstatymo įsigaliojimo paskolų portfelis bus parduotas į kitas jurisdikcijas ir bankai skolins čia iki 300 mln. eurų, kur yra numatyta riba.

Kitas dalykas, jis yra toks kaip abonentinis mokestis, jis yra nuo aktyvų. Nesvarbu, ar pelningi metai, ar ne, nesvarbus ekonominis ciklas, tu moki“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, Lenkijoje po mokesčio įvedimo iš rinkos pasitraukė 6 žaidėjai.

„Lenkijos pavyzdys parodė, kad iki mokesčio įvedimo veikė 37 bankai, dabar jų sumažėjo iki 31. Lenkijoje, beje, ir įvyko, kad stambiausi paskolų gavėjai dabar yra finansuojami iš užsienio – pagrindinių bankų užsienyje. Jei yra noras tokį mokestį įvedinėti, aš suprantu fiskalinius aspektus, biudžeto poreikius, nors paprastai, kai tokie mokesčiai yra įvedinėjami, kitose valstybėse jie yra susiję arba su buvusios krizės kaštų padengimu, arba su kažkokiomis prevencijomis į ateitį. Ir paprastai jie remiasi kažkokio įsipareigojimo apmokestinimu ar spekuliacinio aspekto apmokestinimu. Rimtai siūlyčiau pagalvoti galbūt eiti šiuo keliu“, – teigė jis.

Pasak V. Vasiliausko, toks mokestis uždarys duris ateiti į rinką naujiems žaidėjams.

„Šitas mokestis užrakina rinką. Dabartiniams rinkos žaidėjams yra gerai, jie susimokės, permes (mokestinę naštą. – ELTA) klientams per komisinius ar paskolas, o prisitraukti naujų rinkos žaidėjų bus pakankamai sudėtinga“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė teigė, kad įvedamas mokestis rinkos konkurencingumo nesumažins, nes nauji bankai ir taip į rinką neateina.

„Neturime informacijos, kad bankai stotųsi piestu, nes įvedamas mokestis nėra sąlyginai toks didelis, kad bankai pajaustų kažkokius neigiamus rezultatus. Tai, kad sumažins bankų sektoriaus konkurencingumą, tas argumentas nėra toks įtikinamas, nes ir šiuo metu neatsiranda naujų bankų ir žaidėjų rinkoje. Dabartinė mokestinė situacija ir kitos galimybės konkuruoti rinkoje nesuponuoja situacijos, kad ateitų nauji bankai į Lietuvos rinką, tai susiję su rinkos dydžiu“, – posėdyje sakė R. Tamašunienė.

ELTA primena, kad numatoma, jog mokesčio objektas – finansų rinkos dalyvių turtas, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.

Projektą parengęs Seimo narys Zbignevas Jedinskis siūlo, kad mokestis būtų įskaitomas į valstybės biudžetą.

Teisės ir teisėtvarkos departamentas yra pateikęs išvadą, kad teikiamos projekto nuostatos neprieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui.

Vyriausybė šiam siūlymui yra iš esmės pritarusi.