Anot LBA, siūloma nauja tvarka, pagal kurią tik dalis bankų mokėtų naują mokestį, pažeidžia Europos Sąjungos teisinį reguliavimą dėl valstybės pagalbos, todėl prašoma EK įvertinti tokį galimą pažeidimą.

LBA atstovė Valerija Kiguolienė BNS patikslino, kad kreipimasis į EK dar rengiamas ir bus išsiųstas kitą savaitę. 

LBA pastebi, kad ką tik įvykęs kelių stambių JAV bankų žlugimas iš esmės keičia globalių finansų rinkų situaciją, kuri turės pasekmių ir Europoje. Tuo metu Lietuvoje rengiamas dar vienas pasiūlymas – didinti bankų įmokas į Indėlių draudimo fondą, todėl asociacija prašo Finansų ministerijos jai pateikti šį projektą. 

„Akivaizdu, kad indėlių draudimo įmokų pakeitimų ir laikinojo solidarumo mokesčio poveikis turi būti vertinamas kartu“, – rašoma LBA pranešime.

Dėl solidarumo mokesčio projekto šiuo metu laukiama ir Europos Centrinio Banko (ECB) išvados.

Be to, įvedus tokį mokestį, anot LBA, būtų smarkiai pakenkta Lietuvos pastangoms išlaikyti investicijas ir pritraukti naujų.

„Įstatymų projektais siūlomas naujo mokesčio įvedimas siunčia signalą investuotojams, jog Lietuvoje investicijos nėra apsaugotos nuo neprognozuojamų ir nepagrįstų pokyčių mokesčių sistemoje ir kiek tai susiję su Lietuvos mokesčių sistema, neįmanoma prognozuoti Lietuvoje atliekamų investicijų grąžos ir rizikos“, – pranešime teigia LBA.

LBA primena, kad ECB jau pernai, vertindamas Ispanijos mokesčio bankams projektą, akcentavo, jog papildomas jų pajamų apmokestinimas gali apriboti kreditavimo apimtis.

Be to, ECB ne kartą yra nurodęs, jog naudoti iš bankų surinktas papildomas lėšas valstybių biudžeto poreikiams yra  netinkama praktika, nes tai sumažina valstybių galimybes reaguoti į ekonomikos šokus bei neigiamai paveikia realios ekonomikos augimą, teigia LBA.

Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.

Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.

Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4-5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų. 

Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.