Nuo vasario 25-osios šalyje užregistruota beveik 27 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Dalis iš jų čia bando įsikurti patys, nepretenduodami į paramą ar nemokamą būstą, todėl nuo vasario pabaigos Lietuvos miestuose smarkiai išaugo nuomojamo būsto paklausa, tačiau ne visi laisvo nekilnojamojo turto savininkai yra pasirengę išnuomoti savo turtą pabėgėliams.
Padidėjo butų paklausa ir nuomos kainos
Nekilnojamojo turto (NT) agentūros „1Partner“ direktorius Viktoras Račkovskis sako, kad Vilniaus nuomojamo būsto rinkoje aiškiai jaučiasi karo pabėgėlių įtaka, išaugęs susidomėjimas lėmė butų trūkumą ir augančias nuomos kainas.
„Rinka peraugo iš normalios pasiūlos į deficitą, todėl seka kainos didėjimas ir pasiūlos mažėjimas, nėra ką siūlyti. Kainos pasikeitė, apčiuopiamo pokyčio dar negalima įvardinti, bet pagal skelbimus galima spręsti, kad 10-15 proc. brangsta“, – BNS teigė jis.
Rinka peraugo iš normalios pasiūlos į deficitą, todėl seka kainos didėjimas ir pasiūlos mažėjimas, nėra ką siūlyti. Kainos pasikeitė, apčiuopiamo pokyčio dar negalima įvardinti, bet pagal skelbimus galima spręsti, kad 10-15 proc. brangsta.
Sostinėje iki šiol užregistruota beveik trečdalis visų Lietuvą pasiekusių pabėgėlių.
Alytaus NT agentūros „Miroda“ vadovė Rima Mitkienė sako, jog būsto mieste ieškančių Ukrainos piliečių ėmė sparčiai daugėti praėjus maždaug savaitei nuo karinės invazijos Ukrainoje dienos, o dabar nuomojamo būsto neliko.
„Dabar labai daug nuomotis norinčių ukrainiečių, deja, pasiūla – arti nulio. Šiuo metu galėčiau pasiūlyti bent kelis nuomininkus, tačiau siūlyti nėra kam“, – BNS teigė ji.
Alytuje veikiančiame pabėgėlių registravimo centre nuo vasario 25-osios iki šiol užregistruota 2,7 tūkst. iš Ukrainos atvykusių žmonių.
Kauno miesto ir regiono rinkoje padėtis dėl būsto ieškančių ukrainiečių šiuo metu neįprasta, sako NT agentūros „Capital Kaunas“ vadovė Gintarė Meiluvienė.
„Vienareikšmiškai. Tokio antplūdžio tokiu metu tikrai nebūdavo, nuomai tai būdavo labai ramus laikas, pats aktyviausias laikotarpis – nuo liepos iki rugsėjo, kai studentai suvažiuodavo. O šiuo metu turime labai didelę paklausą ir labai mažą pasiūlą. Skelbimų labai sumažėjo, o tie, kurie atsiranda, dingsta per valandą ar dvi“, – BNS sakė ji.
Biuro vadovės teigimu, pastebimas ir nuomojamo būsto kainų augimas, siejamas su staiga padidėjusia paklausa.
„Kainos pakilo, ypač 1-2 kambarių butų: jeigu anksčiau vidurkis buvo apie 350 eurų, tai dabar gali siekti ir 450 eurų. Manyčiau, žmonės padėtimi naudojasi“, – kalbėjo G. Meiluvienė.
Butų kainos Alytuje ir Kaune panašios: pasak Alytaus agentūros „Miroda“ vadovės R. Mitkienės, už dviejų kambarių buto nuomą reikia mokėti 350 eurų.
„Tai pakankamai nemaža suma. Tenka tiesiogiai bendrauti su ukrainiečiais, daugeliui tokia kaina, o dar su komunaliniais mokesčiais yra sąlyginai didelė“, – sakė agentūros vadovė.
R. Mitkienės teigimu, Alytuje būsto nuomos paklausa už pasiūlą didesnė jau ilgą laiką.
„Mieste nauji gyvenamieji namai nestatomi, dalį butų darbdaviai išnuomojo savo darbuotojams iš užsienio, o dalis savininkų nesiryžta nuomai – jie gyvena užsienyje ir nenori užsiimti nuomos administravimu. Dėl to nuomos kaina Alytuje priartėjo prie didžiausių miestų“, – sakė NT agentūros vadovė.
Internete skelbimai neužsibūna
NT skelbimų portalo aruodas.lt atstovų teigimu, paskutinėmis savaitėmis visoje Lietuvoje pastebimas išaugęs susidomėjimas būsto nuoma.
„Susidomėjimas butų nuomos skelbimais yra šoktelėjęs į viršų, portalo lankytojai peržiūri daugiau butų nuomos skelbimų puslapių, aktyviau kontaktuoja su skelbimų autoriais“, – komentare BNS nurodė portalas.
Pasak jo, aktyvių skelbimų skaičius yra sumažėjęs keliasdešimt procentų, o dalis butų yra itin greitai išnuomojami ir portale ilgai neužsibūna.
„Manome, kad dalį butų nuomojosi šalies gyventojai, kaip įprastai, o dalį išsinuomojo į šalį atvykę ukrainiečiai. Buvo ir tokių butų, kurių skelbimus savininkai išėmė, nes būstą skyrė, kad suteiktų prieglobstį atvykstantiems ukrainiečiams“, – sakė portalo atstovai.
Pasak Alytaus agentūros vadovės R. Mitkienės, tuščių butų Alytuje tikrai yra, tačiau savininkai nesutinka jų nuomoti, o dalis neslepia, kad nenori turėti reikalų su karo pabėgėliais.
„Tai ne paslaptis, žmonės nenori. Dėl to, kad nuomininkai užsieniečiai, nežinia, kiek jie gyvens, yra baimė, kad nesusimokės, kad nebus svertų išsiieškoti skolas, kai jie po karo išvažiuos namo į Ukrainą. Yra manančių, kad butą išnuomojus dviem, o jame gyvens šeši žmonės, tai irgi neramina“, – pasakojo ji.
Vilniuje kai kurie būstą nuomojantys gyventojai taip pat aiškiai įvardija panašias sąlygas jiems atstovaujančioms NT agentūroms, sako V. Račkovskis.
„Pastebime, kad atsiranda klientų, kurie grupuoja būsimus nuomininkus, objektas iki mūsų ateina su tam tikrais pageidavimais, kurių privalome laikytis. Įvardijama, kad ukrainiečių šeimos nepageidaujamos. Priežastys – baiminamasi nemokumo, jie atvyko čia su savo tragedijomis, su mažais vaikais, tokia situacija apsunkina galimybes įsitvirtinti svetimoje šalyje. Žmogiško noro padėti yra, tačiau ne visi turi galimybes padėti“, – kalbėjo V. Račkovskis.
NT agentūros „Capital Kaunas“ vadovė G. Meiluvienė sakė, jog pati Kaune rado laikiną būstą kelioms ukrainiečių šeimoms. Pasak jos, laisvų butų mieste dar yra, tačiau ne visi savininkai linkę įsileisti nuo karo bėgančius žmones.
„Man asmeniškai niekas neatsisakė, suradau keturis butus, tačiau iš kolegų girdžiu, kad kai kurie lietuviai nelabai noriai nuomoja būtent ukrainiečiams. Tokius žmones norėčiau paraginti nebijoti, į Lietuvą atvyksta tvarkingi žmonės, pasiryžę čia dirbti“, – pasakojo G. Meiluvienė.
Esama bandymų pasinaudoti padėtimi
Alytaus agentūros vadovė R. Mitkienė sako, kad dalį laisvo ploto gyventojai karo pabėgėliams suteikia neatlygintinai, ji pati per iniciatyvą „Stiprūs kartu“ į vieno kambario butą priėmė gyventi moterį ir vaikus, įsipareigojo sumokėti komunalinius mokesčius, teikė kitokią pagalbą.
Tačiau, jos žiniomis, šia geranoriška pagalba kartais naudojamasi nesąžiningai: vienas darbdavys – krovinių vežimo įmonės vadovas, kurioje dirba Ukrainos piliečiai, per šią platformą ieškojo namų penkioms ukrainiečių šeimoms. Vėliau paaiškėjo, kad vienos šeimos galva – bendrovės darbuotojas, kuris ne kariauja Ukrainoje, o vežioja krovinius.
„Jis mums pasakė, kad vyrai kariauja, o moterims ir vaikams reikalingas būstas, neatsisakėme padėti. Tik po kelių dienų paaiškėjo, kad vyras nekariauja, o vairuoja sunkvežimį ir po poros savaičių grįžta iš reiso. Tikėtina, kad ir kitų moterų vyrai taip pat“, – pasakojo R. Mitkienė.
Savanorių koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ atstovas Giedrius Galdikas teigė, kad tokių atvejų yra, tačiau užkirsti kelio jiems neįmanoma.
„Kai registruojame žmones, tokios informacijos patikrinti nėra galimybės, tačiau paaiškėjus tokiems atvejams, jie mūsų centre atitinkamai pažymimi, dėl to antrą kartą sulaukti pagalbos jiems būtų sunku“, – BNS sakė G. Galdikas.
„Stiprūs kartu“ duomenimis, Lietuvos gyventojai iki šiol jau pasiūlė daugiau nei 8,7 tūkst. vietų, kuriose laikinai gali apsistoti karo pabėgėliai iš Ukrainos.
