– Lietuvos prognozių nekeitėme ir nuo praėjusių metų pabaigos laikomės prognozės, kad šiemet Lietuvos BVP šiek tiek sumažės. Tai nėra kažkoks gilus nuosmukis, to nevadintume krize, tačiau tai atvėstanti ekonomika po kelerių klestėjimo metų, kuriuos matėme pastaruoju metu. Šiuo metu Lietuva jau yra techninėje recesijoje, nes BVP mažėjo praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį, beveik visi duomenys rodo, kad ekonomikos traukimasis vyko ir šių metų pradžioje. Tačiau kol kas problemos lokalizuotos – prastesni pramonės rezultatai, tačiau kituose sektoriuose tęsiasi augimas, atlyginimai auga, kai kurie paslaugų sektoriai klesti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai tik pradžia, ar nusileidome, kiek galėjome, ir pasiekėme maksimalų susitraukimą? Galbūt viskas gerės?

– Kol kas nėra daug gerėjimo ženklų. Kad pamatytume spartesnį ekonomikos augimą, turi atsigauti eksporto rinkos, turi būti pasiektas palūkanų normų pikas. Turime suprasti, kad tai, kas vyksta dabar – Europos Centrinis Bankas, kiti didieji bankai dirbtinai stabdo ekonomikos augimą, investicijas, vartojimą, kad užkirstų kelią infliacijos įsibėgėjimui. Prie tokių aplinkybių, kai mažinama pinigų pasiūla, didėja palūkanų normos, griežtėja kreditavimo sąlygos, sunku tikėtis, kad bus apčiuopiamas ekonomikos augimas. Tai pradžia – ji matosi pramonės sektoriuose, kol kas mažmeninė prekyba nesumažėjo. Reali apimtis restoranuose, maitinimo įstaigose šiuo metu dešimtadaliu didesnė nei prieš metus. Nesimato problemų. Tačiau prognozuojame, kad sunkesnis ekonomikos augimas bus kitus dvejus metus.

– Ar pritartumėte pramonininkų manymui, kad tai tik laikini svyravimai?

– Pastaruosius trejus metus Lietuvos pramonė klestėjo. Nuo 2020 m. pradžios iki piko, kuris buvo pasiektas praėjusių metų pavasarį, apdirbamosios gamybos apimtis išaugo beveik 40 proc. Nedaug valstybių ES gali tuo pasigirti. Dabar – grįžimas prie tvaresnių augimo tempų ir tikrai negalime sakyti, kad pramonė bus silpniausia Lietuvos vieta kelerius kitus metus. Net ir dabar visas pramonės susitraukimas lokalizuotas keliuose sektoriuose – chemijos pramonė, trąšų gamyba, baldai, medienos ir metalo apdirbimo įmonės. Daugelyje kitų pramonės įmonių – kompiuterinė technika, inžinerija, elektronika, transportas – dar tęsiasi spartus augimas. Tačiau daugelis Lietuvos eksporto rinkų jau yra recesijoje arba eina link jos. Tokioje aplinkoje sunku tikėtis, kad, mažėjant vartojimui, pavyks užimti naujas eksporto rinkas. Reikia nusiteikti, kad artimiausi metai bus stagnacijos ir susitraukimo laikotarpis.

Prognozuojame, kad sunkesnis ekonomikos augimas bus kitus dvejus metus.

– Kokie kiti sektoriai, kurie pajus recesiją?

– Nebūtinai pajus. Kad išplistų problemos į visą ekonomiką, turėtų būtų neigiamos tendencijos ir darbo rinkoje. Kol kas jų nėra – nedarbo lygis išlieka žemas, atlyginimai auga sparčiai. Matome mažą aktyvumą nekilnojamojo turto sektoriuje, nes išaugo palūkanų normos. Gali mažėti statybos apimtis. Tai vėliau galėtų išplisti į didesnį nedarbo lygį ir mažesnį vartojimą. Pagrindiniai sektoriai, kurie labiausiai priklauso nuo palūkanų normų, – pažeidžiamiausi. Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad matysime švelnią recesiją, bet problemos gali išplisti į daugiau rinkų ir virsti į ilgiau besitęsianti ekonomikos nuosmukį.

– Sakote, kad Lietuvoje matoma nemažai ekonominės šizofrenijos. Kas tai?

– Vienas iš geriausių rodiklių – restoranuose ir baruose apyvarta išaugo 10 proc. per metus. Kartu per tuos pirmus du šių metų mėnesius mažmeninė prekyba maisto produktais sumažėjo 7,5 proc. Net įvertinus tai, kad Lietuvoje gyventojų skaičius padidėjo beveik 2 proc. Tai rodo, kad dalis gyventojų gyvena kaip nori, netaupo, mėgaujasi, kiti jau ieško, kaip sutaupyti perkant pirmo būtinumo prekių. Akivaizdu, kad mėgstamas terminas dvi Lietuvos – tikrai matomas.