Ir vėl antirekordas. Lietuvos ekonomika smuko labiausiai per visą nepriklausomybės istoriją. Verslui nykstant akyse, valdžia vilkina padėti turinčius sprendimus, o kartais – dar ir koją pakiša.

Smūgio nelaukta

Lietuvos ekonomikos nuosmukis vėl pranoko pesimistiškiausias prognozes – šalies BVP per antrą šių metų ketvirtį smuko 22,4 proc. Išvakarėse naujienų agentūros "Bloomberg" apklausti Lietuvos ekonomistai tikėjosi vidutiniškai 17,7 proc. sieksiančio nuosmukio.

Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, šis rodiklis atrodo pasibaisėtinas, tačiau vargu ar ko nors kito, subliuškus tiek vidaus, tiek išorės rinkoms, buvo galima tikėtis. Jam antrino ir "DnB Nord" vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis: "Šis rodiklis dar bus tikslinamas ir greičiausiai jį teks dar pabloginti. Visi duomenys iš tikrųjų labai prasti, tai apima ir užsienio prekybą, ir pramonę, ir statybą, ir vidaus vartojimą. Todėl nenuostabu, kad ir bendras rodiklis blogas", – kalbėjo ekonomistas.

Anot statistikų, įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, antrą šių metų ketvirtį BVP, palyginti su 2008 m. antru ketvirčiu, sumažėjo 22,6 proc., o palyginti su šių metų pirmu ketvirčiu – 12,3 proc. Beje, patikslintas šalies ekonomikos nuosmukis per pirmą ketvirtį buvo šiek tiek mažesnis ir sudarė 13,3 proc. vietoj anksčiau skelbto 13,6 proc.

Statistikos departamentui paskelbus naujausius BVP duomenis, minėtoji "Bloomberg" Lietuvai iš karto prilipdė ES antirekordininkės etiketę. Tikėtina, kad šiuo titulu "mėgausimės" neilgai, mat po kelių savaičių bus skelbiami Latvijos ekonomikos praėjusio laikotarpio rodikliai ir jie veikiausiai pranoks mūsiškius.

Linksniuoja devalvaciją

Vis dėlto kai kurie užsienio ekspertai padėtį Lietuvoje prilygina Latvijos sunkumams. Prie besivystančių rinkų dirbantis finansų grupės "KBC Groep NV" ekonomistas Zsoltas Pappas agentūrai "Bloomberg" pareiškė, kad po antro ketvirčio Lietuva pateo į tą pačią kategoriją, kaip ir Latvija, o Baltijos regione vėl išaugo devalvacijos grėsmė.

Kitokios nuomonės laikėsi "Danske Bank" Rytų Europos rinkų analizės padalinio vadovas Larsas Christensenas. Jis teigė, kad lygybės ženklo tarp Latvijos ir Lietuvos dėti negalima. "Lietuvos padėtis ne tokia kaip Latvijos. Galbūt žiūrint iš Frankfurto ar Londono, skirtumų ir nematyti, tačiau krizės laipsnis šiose šalyse skiriasi", – sakė jis.

Užsienio ekspertai kritiniu veiksniu Baltijos regione ir toliau laiko Latviją. Londone veikiančios konsultacijų bendrovės "Capital Economics" analitikas Neilas Shearingas vėl pakartojo, kad šiai nusprendus devalvuoti valiutą, jos pavyzdžiu tektų sekti ir Lietuvai bei Estijai. Tokiu atveju valstybėms tektų restruktūrizuoti skolas ir kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą.

Smunka plačiai

Prastesnis, nei tikėtasi, rodiklis sukėlė naujų dvejonių ir Lietuvoje. Iki šiol grėsmingiausią ekonomikos nuosmukio prognozę buvo pateikusi pati Finansų ministerija. Praėjusią savaitę Seimui pateiktas biudžeto projektas sudarytas tikintis 18,2 proc. nuosmukio. Atrodo, kad pesimistinė prognozė pildosi su kaupu. Sudėjus pirmo ir antro šių metų ketvirčio duomenis, per pusmetį BVP smuko 18,1 proc., o jo buvo sukurta už 43,416 mlrd. litų.

Paskelbus BVP rodiklį išplatintame SEB analitikų komentare pabrėžiama, kad ekonomika ir toliau smunka plačiu frontu. Nuosmukį patiria beveik visos apdirbamosios pramonės šakos. Į finansinių problemų liūną vis giliau klimpsta statybų ir nekilnojamojo turto sektoriai, smarkiau, nei laukta, mažėja mažmeninės prekybos apyvarta, žemės ūkyje tvyro tam tikras neapibrėžtumas dėl šių metų derliaus ir žemės ūkio produktų pardavimo rinkų padėties. Bankai praneša apie gerokai išaugusius veiklos nuostolius, todėl bent jau šiemet finansinio tarpininkavimo sektorius tikrai nebus stabilumo oazė.

R.Rudzkis užsiminė ir apie neįprastai blogą darbo rinkos padėtį – bedarbių skaičius šią žiemą gali pasiekti 300 tūkst. ir tapti didžiuliu socialinės įtampos židiniu.

Gal dugnas, gal dar ne

Pasakyti, į kokio gylio duobę ritasi Lietuvos ekonomika, vis dar sunku. R.Rudzkis nesiryžo prognozuoti kito ketvirčio rodiklių ir teigė, kad rezultatas gali būti ir geresnis, ir blogesnis. "Tai labai priklausys nuo aplinkinių rinkų. Kol kas eksporto rodikliai buvo prasti, o vidaus rinka vis labiau traukėsi. Jei eksporto srityje teigiamų permainų nebus, o vidaus rinka toliau trauksis, galime išvysti ir dar prastesnius rezultatus. Kita vertus, gali būti ir geriau – tai priklausys nuo Vyriausybės veiksmų, pokyčių finansų rinkose ir skolinimosi galimybių", – svarstė ekonomistas.

G.Nausėda įsitikinęs, kad ekonomikos nuosmukio dugnas bent jau teoriškai buvo pasiektas. "Kalbant apie makroekonominį aspektą, nematome jokių teigiamų naujienų artimiausiu metu. Tačiau yra ir statistinės bazės veiksnys. Antroje praėjusių metų pusėje įvyko ekonomikos lūžis, iki tol vyravęs spartus ekonomikos tempas sulėtėjo, o metų pabaigoje tapo neigiamas. Kadangi šių metų antrą pusmetį lyginsime su paskutiniais praėjusių metų ketvirčiais, tai BVP nuosmukis nebus toks pasibaisėtinai didelis kaip kad šiuo metu", – įžvalgomis dalijosi G.Nausėda.

Vis dėlto jis pripažino, kad ši žinia paguosti gali nebent pačius statistikus. "Žmonėms labiau rūpi ne skaičiukai, o reali padėtis, tai, kaip jiems sekasi. Deja, kol kas ta padėtis nieko gera nežada", – kalbėjo ekonomistas.

Tai, ką realybėje reiškia tokio dydžio BVP nuosmukis, trumpai apibrėžė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas. "Pirmo ketvirčio BVP rezultatai ekonomiką nubloškia į 2006 m. lygį, o antro ketvirčio rezultatai dar prastesni. Ekonomika, gyventojų pajamos grįžta į tą lygį, kuris buvo prieš kelerius metus. Vadinasi, gyventojams, pripratusiems prie sparčiai ir nuolat augančių pajamų, tai bus nemažas išbandymas. Valdžiai, pripratusiai prie nuolat augančių pajamų ir didinamų išlaidų, taip pat", – sakė jis.

Neigiamas mokesčių efektas

Šiuo metu atostogaujantis Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius veikiausiai pasakytų, kad be visų priemonių, kurių valdžia ėmėsi ekonomikai stabilizuoti, rodikliai būtų buvę dar prastesni. Su tuo ekonomikos specialistai linkę sutikti tik iš dalies. Vyriausybei mokesčių lazda bus tvojusi kitu galu.

"Premjeras veikiausiai teisus ta prasme, kad jeigu būtų vykdyta ankstesnės valdžios politika, biudžeto deficitas būtų viršijęs visas ribas ir valstybė jau būtų paskelbusi savo bankrotą. Tačiau nuosmukis galėjo būti ir 4–5 proc. mažesnis, jeigu nebūtų buvę laikomasi tokios griežtos mokesčių politikos. Mokesčių naštos didinimas ir biudžeto išlaidų ribojimas sumenkino tiek žmonių, tiek pačios valdžios vartojimą ir pagilino nuosmukį", – teigė G.Nausėda.

Kad didinant mokesčius perlenkiama lazda, G.Nausėda įspėjo dar kovo pabaigoje. Ekonomikos specialistas kaip pavyzdį pateikia garsiąją Laferto kreivę: pasiekus tam tikrą mokesčių ribą, juos didinant pajamos ima mažėti, nes verslas mokesčių nebepakelia ir įmonės bankrutuoja arba ima trauktis į šešėlį.

Dėl vykdomos mokesčių politikos valdžią ne kartą yra kritikavę ir LLRI atstovai. Ne vietoje ir ne laiku priimami valdžios sprendimai tik apsunkina verslui gyvenimą. Kovo mėnesį instituto publikuotame ekonomikos tyrime, paklausti, kokia prognozuojamos ekonominės veiklos susitraukimo priežastis, 26 proc. tyrimo dalyvių nurodė netinkamus valdžios sprendimus, 66 proc. – rinkos aplinkybes.

"Padidinta mokesčių našta spaudžia ir taip į prastą padėtį patekusį verslą ir neduoda norimo fiskalinio efekto. Mokesčių surinkimas mažėja, tampa neefektyvus ir stumia dalį ekonominės veiklos į šešėlį. Mūsų tyrimas rodo, kad į šešėlį šiemet pasitrauks apie ketvirtadalį ekonomikos – didžiausias rodiklis nuo pat 1998-ųjų", – kalbėjo Ž.Šilėnas.

Nepaiso ir didina

Vis dėlto atsižvelgti į ekonomistų nuomones valdžia kol kas nelinkusi. Praėjusią savaitę Seimas balsų dauguma pritarė naujoms biudžeto pataisoms. Vyriausybės siūlomas receptas spręsti smunkančios ekonomikos problemas išlieka tas pats: didinami mokesčiai ir bandoma mažinti viešąsias išlaidas. Vis didėjantį skirtumą tarp biudžeto pajamų ir išlaidų Vyriausybė ir toliau ketina dengti skolindamasi.

Verslui ir gyventojams reikia pradėti ruoštis dar vienam mokesčių šuoliui. Nuo rugsėjo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas didės 2 procentiniais punktais, iki 21 proc. Nuo 18 iki 19 proc. PVM tarifas didintas šių metų pradžioje. Tiesa, praėjusį kartą buvo panaikintos visos šio mokesčio lengvatos, šį kartą ryžtasi kelias jų grąžinti.

Lengvatinis PVM tarifas patvirtintas šildymui ir knygoms. Šilumai ir karštam vandeniui vienus metus bus taikomas didesnis lengvatinis PVM. Dabar galiojantis 5 proc. PVM tarifas nuo šių metų rugsėjo 1-osios padidės iki 9 proc. ir galios iki kitų metų rudens. Knygoms galios lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Be to, pritarta mažinti dyzelino akcizą iki minimalios ES leistinos ribos. Skaičiuojama, kad dėl to dyzelinas atpigs 22 centais.

Apetitas skolintis nemažės

Šį mėnesį dienraščio duodama interviu finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, kad mokesčių didinimo resursus Vyriausybė jau išnaudojusi ir ateityje pagrindiniai mokesčiai neturėtų didėti. Nors prieš išeidamas atostogauti, A.Kubilius užsiminė apie "Sodros" įmokų didinimą 2–3 proc., taip pat liko neišspręstas nekilnojamojo turto mokesčio klausimas.

Vyriausybei lieka du būdai subalansuoti biudžetą – mažinti viešąsias išlaidas ir skolintis. Kol kas antrasis atrodo gerokai patrauklesnis. Antrą kartą taisyto biudžeto pajamų prognozė buvo sumažinta 2 mlrd. litų – nuo 22,9 mlrd. litų iki 20,8 mlrd. litų. Tačiau išlaidas Vyriausybė ryžosi mažinti dešimteriopai mažiau – nuo 25,8 mlrd. litų iki 25,6 mlrd. litų. Metų pabaigoje susidarysiantį maždaug 5 mlrd. litų skirtumą, vadinamą biudžeto deficitu, ketinama padengti skolintais pinigais.

Todėl tvirtinant pakoreguotą biudžetą buvo pritarta padidinti valstybės skolinimosi limitą nuo beveik 6 mlrd. litų iki daugiau kaip 9,5 mlrd. litų. Tiesa, skolinimosi ribą Vyriausybė peržengė šių metų viduryje ir nuo metų pradžios jau yra pasiskolinusi per 7 mlrd. litų. Iki metų pabaigos Vyriausybei gali tekti dar pasiskolinti 3–4 mlrd. litų. Atrodo, kad skolinimasis jau tapo būtinybe, be kurio tiesiog nebeišeitų išgyventi.

"Dėl skolinimosi nebeturime pasirinkimo, poreikis skolintis kyla iš realios biudžeto deficito situacijos. Nesiskolinti jau nebegali, nes alternatyva viena – pradėti stabdyti išlaidas ir neišmokėti atlyginimų ar pensijų. Jeigu tik yra galimybių skolintis, reikia jas išnaudoti. Svarbu, kad biudžeto deficitas nepasiektų tokio lygio, kai mums niekas skolinti nebenorės", – teigė G.Nausėda.

Skatinimas dar neveikia

Beje, itin prastas antro ketvirčio BVP rodiklis tikrai nepalengvins galimybių pasiskolinti. Norint pelnyti užsienio kreditorių pasitikėjimą, Vyriausybei gali prireikti įtikimesnių įrodymų, kad jos veiksmai gaivinant ekonomiką yra efektyvūs.

"Šiek tiek mūsų įvaizdį šis rodiklis pablogins, tačiau potencialūs šalies kreditoriai vertina gerokai platesnį kontekstą, žiūrima, ar pati valdžia supranta problemos mastą ir ar geba su ja kovoti", – sakė G.Nausėda ir pridūrė, kad iki šiol bandydama gerinti savo įvaizdį ir gaivinti ekonomiką valdžia nenuveikė tiek, kiek žadėjo.

"Kol kas matome įstrigusią renovavijos programą, matome vangiai panaudojamas lėšas, skirtas smulkiajam ir vidutiniam verslui. Be to, jos skiriamos tikrai ne tokiomis sumomis, kokios galėtų daryti įtaką. Nenoriu teigti, kad ateityje niekas nesikeis, duokdie, kad keistųsi ir į gerąją pusę. Tačiau šiuo metu skatinimo poveikio ekonomikai kol kas nėra", – pabrėžė jis.

Apie teigiamą valdžios sprendimų poveikį ekonomikai R.Rudzkis taip pat linkęs kalbėti būsimuoju laiku.

"Tos priemonės arba tik pradėjo duoti naudos, arba duos jos ateityje. Bet tai – per menki veiksmai. Be energingų Vyriausybės veiksmų, išlipti iš tokios duobės greitai nepavyks. Ko labiausiai laukiu, tai permainų verslo aplinkoje – ryžtingo biurokratinių kliūčių, atsiradusių per pastaruosius penkerius šešerius metus, mažinimo. Kai paklausai, kiek verslui reikia įveikti kliūčių, kad galėtų įsteigti mažą kavinukę, parduotuvę ar taisyklą, tai supranti, kad gretai tokioje aplinkoje verslas suklestėti negali", – įsitikinęs ekonomistas.

Blogiau nebus

Lietuvos ekonomika, kuri pirmą šių metų ketvirtį sumažėjo 18,1 proc., šiemet pasieks dugną, tvirtina finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

"Kai kas konstatavo, kad tas dugnas jau pasiektas. Bet kuriuo atveju šiais metais nuosmukis tikrai bus pats didžiausias, ir kitais metais bet kuriuo atveju turėtume matyti pozityvesnius BVP rezultatus", – interviu Lietuvos radijui vakar sakė I.Šimonytė.

Tačiau, anot jos, tai nereiškia, kad biudžeto padėtis bus geresnė, todėl viešųjų finansų taupymas ir toliau bus neišvengiamas, o ES lėšų panaudojimas – vienas nedaugelio likusių galimų ūkio skatinimo šaltinių.

"Reikėtų dabar visiems sutelkti pajėgas į maksimaliai spartų ES paramos panaudojimą, nes tai vienintelės lėšos, kurias valdžia gali įlieti į ekonomiką ir padėti ekonomikai atsitiesti", – teigė ministrė.

Antras šių metų pusmetis, vertinant statistiškai, pasak finansų ministrės, turėtų būti geresnis.

"Tikrai manome, kad kitų ketvirčių rezultatai, ko gera, bus pozityvesni. Tačiau bendras metinis rezultatas, be jokios abejonės, nebus kažin kuo džiuginantis – rengdami patikslintą biudžeto projektą, kurį Seimas priėmė praėjusią savaitę, mes vadovavomės metine projekcija dėl maždaug 18 proc. BVP kritimo", – sakė I.Šimonytė.

Nepaisant ekonomikos smukimo, ministrės nuomone, galima matyti ir tam tikrų pozityvių ženklų pramonės ir mažmeninės prekybos srityse, tačiau ekonomikos atsigavimas pirmiausia priklausys nuo to, kada atsiras paklausa eksporto rinkose.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros įmonių asociacijos prezidentas

Didelio džiaugsmo šalies ekonomikos rodikliai nekelia. Tikėjausi, kad BVP kris, bet ne daugiau kaip 20 proc. Geresnių naujienų nesitikiu ir trečią bei ketvirtą ketvirtį – gali būti tik blogiau, ir tai yra valdžios politikos padariniai. Žinoma, nereikia pamiršti sunkios viso pasaulio padėties, bet ir kai kurie mūsų Vyriausybės veiksmai ne palengvino, o tik komplikavo šalies situaciją. Verslo sveikata nuo to dar pablogėjo, ypač kai buvo pabranginta darbo jėga. Kol kas politikai tik garsiai kalba apie būtinybę mažinti valstybės išlaidas, bet realiai niekas nepadaryta. Išleidžiant tarnautojus nemokamų atostogų padėtis nepagerės, o tik dar labiau bus komplikuotas valstybės valdymas.

Jonas Karčiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos viceprezidentas

Jeigu valstybė ir toliau nemažins savo išlaidų, o didins mokesčius, kurie žlugdys verslą ir gamybą, nieko gero nebus. Tai ne mano nuomonė, o ekonomikos dėsniai. Kol kas nematau jokių pozityvių ženklų, kad BVP rodiklis trečią ar ketvirtį ketvirtį bus geresnis. Savaime skaičiai nepagerės, stebuklas neįvyks, nes teigiamiems pokyčiams nėra ekonominio pagrindo. Verslininkai išlaidas jau susimažino, kiek tik galėjo. Dauguma įmonių dabar dirba be jokio uždarbio tik puoselėdamos viltį kaip nors išgyventi. Aš pats liepos mėnesį išėjau nemokamų atostogų, nors dirbu. Ir mano kolegos taip pat. Jeigu valstybės politika nesikeis, nesitikiu, kad mums visiems pavyks išlipti iš šios duobės. Girdime tik kalbas apie verslo skatinimą, bet poveikio beveik niekas nejaučia.

Marius Busilas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius

BVP smuko gerokai daugiau, nei tikėjomės. Panašiai krito ir mažmeninės prekybos apimtis. Dabar, galima sakyti, visi prekybininkai vos kvėpuoja. Kol kas nematau jokių požymių, kad jau kitą pusmetį padėtis pasikeistų į gera. Ir nuotaikos, ir prognozės pesimistinės, nes atėjus rudeniui, ypač šildymo sezonui, šalies gyventojai dar labiau taupys. Iki šiol negirdėti, kad energijos resursai galėtų pigti. Taigi žmonės daugiau pinigų neturės. Kadangi konkurencija prekybos rinkoje dar labiau paaštrėjo, visų prekių kainos po truputį krenta. Prekybininkai šiuo metu uždarbio beveik neturi – visi galvoja ne apie finansinį, o apie ekonominį pelną, t. y. kaip išlikti rinkoje, išlaikyti darbuotojus, mokėti jiems atlyginimus.

Kalbino Lina Navickaitė