Lietuvos užsienio prekybos deficitas pernai, palyginti su 2015-aisiais, sumažėjo 10,8 proc. iki 2,227 mlrd. eurų, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Be mineralinių produktų, eksportas pernai išaugo 1,8 proc., importas - 1,3 procento. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas sumenko 0,7 proc., tačiau be mineralinių produktų - padidėjo 2,7 procento.

Investicinių prekių eksportas sumažėjo 1,1 proc. iki 2,713 mlrd. eurų (12 proc. viso eksporto), importas - padidėjo 1,3 proc. iki 3,988 mlrd. eurų (16,1 proc. viso importo).

Anot statistikų, eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumenkęs naftos produktų (18,6 proc.), trąšų (24,9 proc.), valgomųjų vaisių ir riešutų (43,3 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė kritęs gamtinių dujų (46,8 proc.), naftos (9 proc.), valgomųjų vaisių ir riešutų (35,3 proc.), trąšų (34,2 proc.) importas.

Dėl sumažėjusios kainos naftos produktų eksportas bei naftos importas sumažėjo, nors tonomis eksportuota buvo 5 proc., importuota - 4 proc. daugiau.

Per mėnesį (gruodį, palyginti su lapkričiu) eksportas sumažėjo 3,1 proc. iki 2,016 mlrd. eurų, importas išaugo 6,5 proc. iki 2,254 mlrd. eurų. Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo smuktelėjęs baldų (13,8 proc.), plastikų ir jų gaminių (14,2 proc.), javų (31,4 proc.) eksportas, tuo metu importo augimą lėmė padidėjęs naftos (70,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (8,7 proc.) importas.

Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas per mėnesį sumažėjo 3,6 proc., importas - 2,2 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 8,2 proc., be mineralinių produktų - 10,5 procento.

Statistikos departamento duomenimis, svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės pernai buvo Rusija (13,5 proc.), Latvija (9,9 proc.), Lenkija (9,1 proc.) ir Vokietija (7,7 proc.), importo - Rusija (14,4 proc.), Vokietija (12,1 proc.), Lenkija (10,8 proc.) bei Latvija (8 proc.).

Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (10 proc.), JAV (8,3 proc.), Lenkiją (7,7 proc.), Latviją (7,4 proc.) ir Švediją (6,9 proc.).

Europos Sąjungos (ES) šalims teko 60,7 proc., o NVS šalims - 19,7 proc. Lietuvos eksporto. Importas iš ES šalių sudarė 70,4 proc., o iš NVS šalių - 18,7 proc. viso Lietuvos importo.

Pasak statistikų, didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (14,7 proc.), mineraliniai produktai (13,9 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (10,9 proc.). Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai (18,6 proc.), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (18,1 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (12 proc.)

Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (18,1 proc.), įvairių pramonės dirbinių (12 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako (8,7 proc.).