Lietuvos energetikai, aplinkosaugai ir tinklų infrastruktūrai naujuoju Europos Sąjungos finansiniu laikotarpiu teks daugiau kaip 11,7 milijardų litų investicijų, todėl įmonės turi ruoštis tapti teikėjais, projektuotojais ar rangovais.

Didesni projektai – Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos gamybos ūkio modernizavimas, Vilniaus vakarinio aplinkkelio tiesimo III etapas bei magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai plėtros darbai.

„Dar ne visa parama yra paskirstyta, bet Europos Komisijos rugpjūčio 1 dieną pateiktas ES fondų investicijų veiksmų programos projektas numato didelės apimties projektus – kur iš 478 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) turėtų būti skiriamos lėšos Vilniaus ir Kauno miestams, įrengiant ar modernizuojant vietinius ir atsinaujinančius išteklius naudojančias kogeneracines elektrines“, – sakė advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuotas partneris Mindaugas Jablonskis.

M. Jablonskis trečiadienį vykusioje „Lietuvos energetikos konferencijoje“ pristatė Lietuvos verslo galimybes prisidėti prie būsimų investicijų.

„Kita svarbi investicijų dalis turėtų būti skirta prisitaikymui prie klimato kaitos – investicijos į šią sritį ateis iš kelių programų. Viena iš jų – dar nepatvirtintas Žemės ūkio ministerijos Europos Komisijai oficialiai pateiktas derinti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos projektas. Juo siūloma, kad klimato kaitos švelninimui bus skirta 30 proc., tai yra 1,671 mlrd. litų, arba apie 484 mln. eurų.“, – sakė M. Jablonskis.

Skaičiuojama, kad dar 850 mln. eurų Lietuvą turėtų pasiekti pagal programą skirtą Aplinkosaugai, gamtos išteklių darniam naudojimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos.
„Lietuvos verslas, kaip ir praėjusiu laikotarpiu, turi galimybių būti teikėjais, projektuotojais ir rangovais, reikia tik tam pasiruošti. Be to, įmonės galės kreiptis dėl lėšų savo įmonių modernizavimui. Kai tik bus patvirtinta atnaujinta Energetikos strategija dėl investicinės paramos projektų dalinio finansavimo galės kreiptis ir energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtotojai. Šiuo metu kol kas dar nėra apsispręsta dėl visų prioritetų“, – sakė M. Jablonskis.

M. Jablonskis pabrėžė, kad minimi skaičiai dar nėra galutiniai, pavyzdžiui, vien Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos projekto derinimas gali trukti apie pusmetį, tačiau pagrindinės investicijų kryptis, į kurias verslas turėtų orientuotis, yra aiškios jau dabar – tai dideli energetikos infrastruktūros projektai bei darbai, susiję su aplinkos apsauga ir klimato kaita.

2014 metų birželį Europos Komisijos patvirtinta Lietuvos Partnerystės sutartis paskirstė Europos struktūrinių ir investavimo fondų naudojimą 2014-2020 metais. Lietuvai skirta 8,351 mlrd. eurų ekonomikos augimui skatinti, darbo vietoms kurti, kaimo plėtrai ir žuvininkystei.

GLIMSTEDT yra viena pirmaujančių ir stiprius tarptautinius ryšius plėtojanti verslo advokatų kontora, dalyvaujanti daugelyje svarbiausių vietinių ir tarptautinių sandorių. Daugiau nei 40 kontoros teisininkų, besispecializuojančių įvairiose verslo teisės srityse, taip pat atstovauja klientams svarbiose arbitražo ir teismo bylose. GLIMSTEDT į Baltijos šalių rinką atvedė pasaulines bendroves IKEA, SEB, „Carlsberg“, „Radisson“, „Novotel“, „Texaco“, „Deka“, „TeliaSonera“ ir daugelį kitų.

GLIMSTEDT biurai veikia Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir Švedijoje.