Brangimas ženklus – per savaitę sudarė apie 20 proc.

Pagrindine priežastimi laikoma sudėtinga situacija su kiaulėmis Kinijoje. Ten dėl kiaulių maro krito arba dėl biosaugos reikalavimų buvo sunaikinta labai daug kiaulių, tai formuoja deficitą ir daug didesnį importo poreikį.

Skaičiuojama, kad Kinija jau neteko ar artimiausiu metu neteks apie 100 mln. kiaulių, tai sudaro apie penktadalį jų išauginamo kiekio. Palyginimui, apie 100 mln. kiaulių per metus išaugina Vokietija ir Ispanija kartu sudėjus, kurios yra didžiausios kiaulių augintojos Europoje. Kadangi ES yra didžiausia kiaulienos eksportuotoja, neabejojama, kad didžiausią dalį trūkstamo kiekio Kinija pirks ir jau pradėjo pirkti iš ES. Todėl kainų krizė prognozuojama ilga ir gili.

Papildomai ją gilina ir tai, kad ateina didesnio vartojimo sezonas, o ES motininių ir penimų kiaulių banda šiek tiek sumažėjusi ir pradedamas jausti kiaulienos produkcijos trūkumas pačioje ES, tai dar labiau skatina kainų kilimą.

Lietuva savo poreikiams patenkinti turi importuoti apie 60 proc. suvartojamos kiaulienos, todėl yra tiesiogiai priklausoma nuo kainų užsienio rinkose ir, norint išvengti kiaulienos deficito, turi reaguoti į augančias kainas. Brangstant šviežiai kiaulienai yra neišvengiamas ir jos gaminių – dešrų, dešrelių ir kt. – kainų augimas.

Prognozė nėra optimistinė, ypač žiūrint į ankstesnių metų skaičius – realu, kad gali būti pasiektas 2017 m. kiaulienos kainų lygis, kuris yra 30-40 proc. didesnis nei buvęs prieš kelias savaites. O gamybinėms įmonėms jau dabar formuojasi didžiuliai tiesioginiai nuostoliai dėl ilgalaikių įsipareigojimų prekybos centrams. Kadangi konkursai vyksta 4-8 savaitėms, kainų nėra galimybės keisti, tačiau negalima ir pirkti žaliavos, kuri yra ženkliai brangesnė už produkcijos pardavimo kainą.