Kauno apygardos teismas sausio 23-iąją paskelbė, kad Rusijos įmonei bylos nagrinėjimo metu teikiama teisinė pagalba pakenktų Lietuvos saugumui.

„Nustatytos faktinės aplinkybės pagrįstai suponuoja išvadą, kad teisinės pagalbos nagrinėjamoje byloje teikimas ieškovei gali pakenkti Lietuvos suverenitetui ir saugumui“, – ketvirtadienį pranešė teismas.

Teismas nurodė, kad „Rosneft“ tiesiogiai valdo Rusijos vyriausybė, o karo Ukrainos kontekste pagalba Rusijai prieštarautų Europos Sąjungos ir Lietuvos vertybėms.

„Rusijos pradėto karo su Ukraina kontekste bet kokia pagalba karą vykdančiai valstybei prieštarautų taip pat ir pamatiniams Europos Sąjungos teisės principams, kuriuos Lietuva yra priėmusi kartu su naryste stojant į Europos Sąjungą, todėl ieškovei teisinė pagalba nagrinėjamoje byloje negali būti teikiama“, – konstatavo teismas.

„Rosneft“ prašė teismo anuliuoti dar 2019 metais tarp „Mogitos“ ir dviejų fizinių asmenų sudarytas sandėlio Kaune ir žemės sklypo Vilniaus rajone pirkimo-pardavimo sutartis, nes tikėjosi, kad šis turtas padės iš „Mogitos“ atgauti 190 tūkst. skolą.

Tačiau „Mogitos“ atstovai paprašė bylą nutraukti, nes „Rosneft“ vadovui Igoriui Sečinui taikomos Europos Sąjungos sankcijos, o teisinė pagalba Rusijos koncernui gali sukelti pavojų Lietuvos suverenitetui ir saugumui.

„Rosneft“ ieškinyje nurodė, kad Rusijos Prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo sprendimu NT pardavusi bendrovė jai skolinga 6,9 mln. rublių, o šis arbitražo sprendimas pripažintas ir vykdomas Lietuvoje.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai rugsėjį pripažino, kad „Mogita“ Rusijos koncernui turi sumokėti 183 tūkst. eurų skolą bei 6,6 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Rusijos naftos koncerno atstovų manymu, nekilnojamąjį turtą Lietuvos bendrovė savo akcininkams pardavė už mažesnę nei rinkos kainą tik todėl, kad būtų išvengta skolos grąžinimo. „Rosneft“ manymu, parduoto turto vertė yra 230 tūkst. eurų, o du fiziniai asmenys sandėlį ir žemės sklypą įsigijo atitinkamai už 55 tūkst. ir 30 tūkst. eurų.