Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, daugiausia įtakos tam turėjo atvėsę orai ir dėl to visame regione didėjęs elektros vartojimas.

„Padidėjusią elektros paklausą Lietuvoje užtikrinti tapo sunkiau dėl maždaug 40 proc. sumažėjusios vėjo generacijos bei minimalios saulės elektrinių generacijos. Dėl to augo importas, ypatingai iš Latvijos, kurioje dėl rudens potvynių lapkritį beveik trigubai augo hidroelektrinių gamyba“, – pranešime teigia L. Varanavičius.

Praėjusį mėnesį elektros rinkai poveikį taip pat darė neplanuoti trikdžiai Suomijoje.

„Pirmas trikdis buvo lapkričio 19 dieną atsijungęs Olkiluoto 1,6 gigavatų (GW) reaktorius. Dėl mažesnės nei įprasta gamybos regione lapkričio 21 dieną stebėjome aukščiausias dienos (288 eurų už MWh) ir valandines (777 eurų už MWh) kainas lapkritį“, – nurodė L. Varanavičius.

Tokio dydžio klaida elektros rinkose fiksuota pirmą kartą.

 

Antras trikdis įvyko lapkričio 23 dieną, kai vienas iš tiekėjų Suomijos zonoje per klaidą į rinką pateikė per didelį pasiūlymą už neigiamą kainą – jis pasiūlė parduoti apie 5,8 GW elektros kiekvieną valandą už neigiamą 500 eurų už MWh kainą.

„Tokio dydžio klaida elektros rinkose fiksuota pirmą kartą ir lėmė, kad Suomijos zonoje lapkričio 24 dieną susiformavo neigiama vidutinė dienos kaina, siekusi minus 203 eurus už MWh“, – aiškino L. Varanavičius.

Lapkritį Lietuvoje buvo pagaminta 442 GWh elektros – trečdaliu mažiau nei spalį (649 GWh), o jos suvartojimas augo 9 proc. iki 1073 GWh.

Vėjo jėgainės lapkritį pagamino 42 proc. mažiau elektros nei spalį – 215 GWh, tačiau ji sudarė apie 48 proc. visos Lietuvos gamybos. Saulės elektrinės dėl trumpėjančios dienos gamino 62 proc. mažiau – 16 GWh, šiluminės elektrinės – ketvirtadaliu mažiau – 74 GWh, tuo metu hidroelektrinių gamyba augo apie 14 proc. iki 77 GWh, kitų elektrinių gamyba krito 8 proc. iki 61 GWh.

Bendras importo srautas spalį sudarė 65 proc. šalies suvartojimo ir siekė 809 GWh – 30 proc. daugiau nei spalį. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 61 proc., iš Latvijos – 23 proc., iš Lenkijos – 16 proc., o iš trečiųjų šalių neimportuota.

Eksportas lapkritį mažėjo beveik perpus iki 90 GWh (174 GWh spalį). Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 70 proc., o likę 30 proc. – į Latviją.