Liepos 3–9 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje taip pat mažėjo 23 proc. ir siekė 70 eurų.

„Pirmadienį vėjo jėgainės gamino itin daug, maksimali valandinė generacija siekė net 716 megavatų (valandinis rekordas yra 717 megavatų), o per vieną dieną jos pagamino net 14 gigavatvalandžių. Palyginti, per visą savaitę prieš tai vėjo elektrinės pagamino 25 gigavatvalandes. Didelė vėjo generacija vyravo visame Baltijos jūros regione pirmoje praėjusios savaitės pusėje, o tai lėmė, kad elektros kainos pirmadienį buvo netgi mažesnės nei savaitgalį“, – pranešime teigė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Jo teigimu, nors Lietuvos valstybinės šventės metu ketvirtadienį bei penktadienį elektros vartojimas palyginti su ankstesne savaite šalyje sumažėjo apie 10 proc., ketvirtadienį elektra Lietuvoje kainavo 99 eurus už MWh ir buvo brangiausia per visą savaitę.

„Tai lėmė didelė Lietuvos integracija Europos elektros rinkoje – panašu, kad vietinis suvartojimo sumažėjimas turi nedidelę įtaką galutinei kainai dėl didelių importo ir eksporto srautų. Ketvirtadienį sumažėjusi vėjo generacija visame regione, o ypač Vokietijoje, ir lėmė kainų kilimą“, – sakė L. Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 2 proc. iki 198 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 52 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje pagaminta 103 GWh elektros – 38 proc. daugiau nei prieš savaitę.

Vėjo jėgainių gamyba praėjusią savaitę Lietuvoje augo 81 proc. iki 44 GWh, saulės elektrinių ir hidroelektrinių – ketvirtadaliu, atitinkamai iki 26 ir 10 GWh, tuo metu šiluminės elektrinės gamino panašiai kaip ir prieš savaitę – apie 18 GWh.

Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 43 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 25 proc., šiluminės elektrinės – 17 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 5 procentus.

50 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti. Bendras importas mažėjo 10 proc. iki 150 GWh. 73 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 24 proc. iš Latvijos, o likę 3 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 63 proc. iki 47 GWh. 96 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta  į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, likę 4 proc. eksportuoti į Latviją.