Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina siekė 77 eurus, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didesnes elektros kainas galėjo lemti mažėjanti hidroelektrinių gamyba bei praėjusią savaitę netikėtai atsijungę du Švedijos Forsmarko atominės elektrinės reaktoriai.

„Nors orai toliau šiltėja ir vis daugiau elektros gamina saulės elektrinės, tačiau įpusėjus pavasariui dėl besibaigiančių potvynių pradeda mažėti hidroelektrinių generacija. Nuo kovo vidurio didžiausia dalis elektros energijos importo Lietuvą pasiekdavo iš Latvijos, kurioje hidroelektrinių gamyba neretai viršijo visą šalies poreikį“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Praėjusį trečiadienį netikėtai atsijungė du Švedijos Forsmarko atominės elektrinės reaktoriai, kurių suminė galia siekia apie 2100 megavatų.

„Praėjusį trečiadienį netikėtai atsijungė du Švedijos Forsmarko atominės elektrinės reaktoriai, kurių suminė galia siekia apie 2100 megavatų. Nors abu reaktoriai buvo operatyviai vėl paleisti, lėtas branduolinių reaktorių generacijos didinimas galėjo prisidėti prie aukštesnių elektros kainų savaitės antroje pusėje“, – pridūrė „Litgrid“ atstovas.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 3 proc. ir siekė 189 gigavatvalandes (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 41 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 77 GWh elektros – 6 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių generacija augo 24 proc. iki 36 GWh, saulės jėgainių – 23 proc. iki 11 GWh, tuo metu hidroelektrinių gamyba mažėjo 27 proc. iki 14 GWh, šiluminių elektrinių – 33 proc. iki 14 GWh.

Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 47 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės ir šiluminės elektrinės – po 19 proc., saulės elektrinės – 14 proc., o kitos elektrinės – 1 proc.

62 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas augo 3 proc. iki 178 GWh. 55 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 45 proc. – per sieną su Latvija, 1 proc. – per sieną su Lenkija.   

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 9 proc. iki 54 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 99 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, likęs 1 proc. – į Latviją.