Latvijoje elektros kaina praėjusią savaitę, kaip ir Lietuvoje, buvo 56 eurai, o Estijoje 55 eurai, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, mažesnes elektros kainas lėmė šylantys orai, Baltijos šalyse mažėjantis elektros suvartojimas, taip pat išaugusi hidroelektrinių gamyba.

„Savaitės viduryje Lietuvoje temperatūrai pasiekus 17 laipsnių, ne tik mažėjo poreikis šildytis, bet ir dėl potvynių išaugo hidroelektrinių generacija. Baltijos šalyse daugiausia įtakos turi Latvijos hidroelektrinės, kurios praėjusią savaitę pagamino net 177 gigavatvalandžių. Toks kiekis užtikrino visą Latvijos suvartojimą, kuris siekė apie 130 gigavatvalandžių, o dalis energijos buvo eksportuota į Lietuvą“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Savaitės viduryje Lietuvoje temperatūrai pasiekus 17 laipsnių, ne tik mažėjo poreikis šildytis, bet ir dėl potvynių išaugo hidroelektrinių generacija.

„Dėl augančios pigios pasiūlos ir mažėjančio elektros energijos poreikio didmeninei kainai mažai įtakos turėjo šiluminių elektrinių remontai Estijoje bei tarpzoniniai pralaidumų ribojimai tarp Estijos ir Latvijos. Įprastai šie veiksniai lemtų kainų augimą bei išsiskyrimą tarp Baltijos šalių, tačiau dėl palankių sąlygų rinkoje kaina mažėjo ketvirtadaliu“, – pridūrė jis.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 5 proc. iki 204 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 40 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 83 GWh elektros – 13 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių generacija sumažėjo ketvirtadaliu iki 42 GWh, hidroelektrinių gamyba, kaip ir praėjusią savaitę, siekė 18 GWh, saulės jėgainių – 6 GWh, šiluminių elektrinių – 16 GWh.

Šiluminės elektrinės pagamino 20 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 51 proc., hidroelektrinės – 21 proc., saulės elektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 1 procentą.

62 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas mažėjo 5 proc. iki 175 GWh. 37 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 59 proc. – per sieną su Latvija, 4 proc. – per sieną su Lenkija.   

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 23 proc. iki 40 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros.