Vasario 2–9 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 12 proc. iki 216 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 215 eurų, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, kad praėjusį pirmadienį elektros vartojimas buvo netoli rekordinio per rinkos laiko vienetą – 15 minučių – ir siekė 2564 megavatų (MW), buvo pagerintas savaitės poreikio rekordas, jis siekė 360 gigavatvalandžių (GWh).
„Išaugusią paklausą užtikrino didesni importo srautai, nes vietos gamyba neaugo. Dėl to nežymiai padidėjo vidutinė elektros kaina. Prie kainų augimo prisidėjo ne tik dėl šalčių išaugusi elektros paklausa, bet ir neplanuoti šiluminių elektrinių remontai Estijoje ir Lietuvoje,“ – pranešime teigė D. Šikšnys.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 2 proc. iki 360 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 64 proc. poreikio, jos pagamino 230 GWh elektros – 2 proc. mažiau nei prieš savaitę (236 GWh).
Praėjusią savaitę vėjo elektrinių gamyba mažėjo 4 proc. iki 115 GWh, prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba mažėjo 3 proc. iki 75 GWh. Hidroelektrinės pagamino 17 GWh, o kitos elektrinės – 23 GWh. Vėjo elektrinės gamino 50 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, šiluminės jėgainės – 33 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 10 procentų.
Elektros importas augo 10 proc. iki 163 GWh: 72 proc. importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 13 proc. – iš Latvijos, o likę 15 proc. – iš Lenkijos. Lietuvos eksportas sumenko 35 proc. iki 25 GWh: 93 proc. eksporto nukreipti į Lenkiją, o likę 7 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 6 proc. Lenkijos kryptimi ir 88 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.
Naujausi komentarai