Vasario 16–22 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje smuko 27 proc. iki 124 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina siekė 123 eurus, o Estijoje – 122 eurus.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, kad elektros kainos mažėjimą lėmė didelis vėjo elektrinių gamybos augimas, vartojimą antroje savaitės pusėje mažinę šiltesni orai ir Vasario 16-ąją – nedarbo dieną – sumažėjęs elektros vartojimas.
„Tačiau būtent pirmadienis (vasario 16-oji – BNS) buvo brangiausia diena per visą savaitę. Tai priminimas, kad esame Europos rinkos dalis ir mums didelę įtaką turi rinkos sąlygos aplinkinėse prekybos zonose. Kaimyninėse šalyse laisvadienių nebuvo, o nedidelė vėjo jėgainių gamyba lėmė aukštesnes kainas“, – pranešime teigė D. Šikšnys.
Elektros suvartojimas šalyje per savaitę sumažėjo 6 proc. iki 327 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės užtikrino 68 proc. poreikio, jos pagamino 221 GWh elektros – 29 proc. daugiau nei prieš savaitę (171 GWh).
Vėjo elektrinių gamyba augo daugiau nei du kartus iki 140 GWh, šiluminių jėgainių – mažėjo 45 proc. iki 37 GWh. Hidroelektrinės pagamino 14 GWh, saulės elektrinės – 14 GWh, o kitos – 15 GWh.
Vėjo elektrinės gamino 63 proc. visos pagamintos elektros, šiluminės – 17 proc., hidroelektrinės – 6 proc., saulės – 6 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
Elektros importas mažėjo 24 proc. iki 142 GWh: 60 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 32 proc. – iš Latvijos, o likę 8 proc. – iš Lenkijos. Lietuvos eksportas augo dukart iki 25 GWh: 67 proc. eksporto nukreipti į Lenkiją, 17 proc. – į Latviją, o likę 16 proc. – į Švediją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 50 proc. Lenkijos kryptimi ir 42 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 3 proc. Švedijos kryptimi ir 72 proc. Lietuvos kryptimi.
Naujausi komentarai