Kitose Baltijos šalyse elektros kainos buvo tokios pat kaip ir Lietuvoje, o didžiausia ji buvo Lenkijoje, kur siekė 103,4 euro už MWh, ketvirtadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus eksperto Andriaus Maneikio, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo didėjusi vėjo gamyba, perpus sumažėjusi saulės elektrinių generacija, taip pat „NordBalt“ jungties su Švedija bei šiluminių elektrinių remontai.

„Praėjusį mėnesį Lietuvoje daugiausia elektros energijos vėl gamino vėjo jėgainės (...). Nors pirmoje mėnesio pusėje vėjo elektrinių generacija buvo nedidelė, įpusėjus spaliui Lietuvoje įsivyravo itin vėjuoti orai“, – pranešime sakė A. Maneikis.

Jo teigimu, didelė vietinė vėjo elektrinių gamyba leido iš dalies pakeisti pigų importą iš Švedijos, kuris remonto metu buvo nepasiekiamas dėl savaitę trukusio „NordBalt“ jungties remonto.

Planiniai remonto darbai spalį, anot A. Maneikio, taip pat vyko Elektrėnų komplekse, Rygos šiluminėje elektrinėje. Be to, užbaigtas branduolinių elektrinių remontas Suomijoje bei Švedijos–Lenkijos tarpsisteminės jungties atnaujinimai.

Nors šie darbai prisidėjo prie elektros kainų augimo trumpuoju laikotarpiu, jie būtini siekiant užtikrinti stabilų įrenginių veikimą žiemą.

„Nors šie darbai prisidėjo prie elektros kainų augimo trumpuoju laikotarpiu, jie būtini siekiant užtikrinti stabilų įrenginių veikimą žiemą“, – teigė „Litgrid“ ekspertas.

„Litgrid“ teigimu, Lietuvoje elektros suvartojimas spalį, palyginti su rugsėju, preliminariai išaugo 6 proc. iki 1,02 tūkst. gigavatvalandžių (GWh). Tuo metu elektros gamyba šalyje augo 2 proc. iki 603 GWh.

Vietinės elektrinės praėjusį mėnesį pagamino 59 proc. šalyje suvartotos elektros. Vėjo jėgainės spalį gamino daugiausia – apie 47 proc. visos šalyje pagamintos elektros.

Vėjo jėgainių gamyba spalį, palyginti su rugsėju, augo 22 proc. iki 281 GWh, hidroelektrinių – 11 proc. iki 75 GWh, šiluminių elektrinių – 30 proc. iki 133 GWh, tuo metu saulės elektrinių generacija mažėjo 49 proc. iki 81 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 34 GWh.

Spalį į Lietuvą buvo importuota 598 GWh elektros – 10 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Bendras importo srautas sudarė 51 proc. šalies suvartojimo. 58 proc. energijos spalį importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 19 proc. – iš Latvijos, 23 proc. – iš Lenkijos.

Eksportas praėjusį mėnesį Lietuvoje mažėjo 68 proc. iki 75 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į į Latviją – 71 proc., 28 proc. – Lenkiją, o likęs 1 proc. į Skandinaviją.