Pasak bendrovės Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo padidėjusi vėjo gamyba, išaugęs elektros suvartojimas ir branduolinių jėgainių remontas Suomijoje.

„Praėjusį mėnesį Lietuvoje vėjo elektrinės pagamino net 374 GWh ir užtikrino trečdalį viso Lietuvos elektros suvartojimo. Lapkritį net dešimtadaliu išaugo elektros vartojimas, o valandinis suvartojimas kelis kartus perkopė 2 GW ribą“, – bendrovės pranešime cituojama specialistė.

„Nemažas iššūkis regiono elektros rinkai buvo dviejų Suomijos atominių reaktorių, kurių suminė galia siekia 2,1 GW, atsijungimas antroje mėnesio pusėje. Tačiau šį trūkumą padengė aukšta vėjo elektrinių gamyba, todėl elektros kainos reikšmingai neišaugo, o reaktoriai į rinką grįžo po 4 dienų“, – pridūrė A. Krasauskienė.

„Litgird“ duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1087 GWh ir buvo 10 proc. didesnis nei palį.

Bendrai Lietuvoje per lapkritį buvo pagaminta 655 GWh elektros energijos – 9 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį. Pastebima, kad daugiausia elektros energijos generavo vėjo jėgainės. Jų gamyba siekė apie 57 proc. visos Lietuvos gamybos. Pažymima, jog jų generacija pastarąjį mėnesį išaugo trečdaliu.

Tuo metu saulės elektrinių gamyba sumažėjo 70 proc. nuo 81 GWh iki 24 GWh. Hidroelektrinių generacija smuktelėjo 13 proc. iki 65 GWh, o šiluminių elektrinių, prijungtų prie perdavimo tinklo, gamyba išaugo 9 proc. ir siekė 145 GWh. Kitų elektrinių generacija sudarė 46 GWh, praneša bendrovė.

Bendras importo srautas sudarė 49 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą siekė 578 GWh. Lapkritį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 68 proc., iš Latvijos – 19 proc., o iš Lenkijos importuota 13 procentų. Eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 9 proc., palyginti su spalio mėnesiu, nuo 75 GWh iki 69 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 78 proc., 11 proc. – į Lenkiją, o likę 10 proc. – į Skandinaviją.