„Šis sprendimas apsunkins Valstybės kontrolės išvadų įgyvendinimą, kuris reikalauja papildomų išlaidų, pavyzdžiui, priimti naujus darbuotojus. Dėl šių įsipareigojimų realiai biudžetas bus mažesnis, nei šių metų“, – rašoma BNS pateiktame LRT komentare.

„Taip pat biudžeto įšaldymas paveiks LRT pasiruošimą dienai X, kuriam, skaičiuojama, per ateinančius 7 metus reikės 35 mln. eurų privalomų technologinės ir kibernetinio saugumo išlaidų, virš 9 mln. – atnaujinti kilnojamoms TV ir radijo stotims, o pilnam ekstremalių situacijų ir veiklos tęstinumo užtikrinimui reikia apie 37 mln. eurų“, – teigia visuomeninis transliuotojas.

Kaip rašė BNS, LRT auditą atlikusios Valstybės kontrolės teigimu, didžiausi nustatyti trūkumai yra susiję su paslaugų įsigijimais neskelbiant viešųjų pirkimų, socialinėmis garantijomis, kai dalis darbuotojų dirba pagal autorines sutartis.

Visuomeninis transliuotojas teigia, kad biudžeto įšaldymas taip pat pažeidžia ES Žiniasklaidos laisvės akto nuostatas, nurodančias, kad visuomeninio transliuotojo finansavimas turi būti pakankamas, tvarus ir nuspėjamas.

„Nemuno aušra“ parengė projektą nediskutavę su LRT, neįvertinę būtinybės LRT ruoštis nepertraukiamam transliavimui krizės atveju, neįvertinę augančių finansinių įsipareigojimų, kaip pavyzdžiui, 2 mln. eurų brangstančių „Telecentro“ signalo ištransliavimo paslaugų“, – sako LRT.

Visuomeninis transliuotojas teigia, kad darys viską, kad dėl šio sprendimo nenukentėtų darbuotojai, ir nesiėmė vertinti, kaip tai paveiks naujo LRT pastato statybas.

„LRT naujos būstinės statybų klausimo kol kas nesvarsto, 2026 metais planuojama nuodugniai įvertinti finansines galimybes imtis naujų pastatų statybos“, – teigiama komentare.

BNS skelbė, kad Seimas šią savaitę priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias 2026–2028 metais LRT skiriami valstybės biudžeto asignavimai bus lygūs 2025 metų asignavimams.

Tai reiškia, kad visuomeninio transliuotojo biudžetas 2026, 2027 ir 2028 metais sieks po 79,6 mln. eurų.

Pagal iki šiol galiojusią transliuotojo finansavimo metodiką, įstaigos biudžetas kitąmet turėjo augti apie 11 proc. iki beveik 88,2 mln. eurų.

Be to, Seimas patvirtino, kad nuo 2029 metų LRT kasmet bus skiriama 0,75 proc. surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8 proc. iš akcizo surinktų pajamų.

Dabar transliuotojui priklauso atitinkamai 1 proc. ir 1,3 proc. užpraėjusiais metais faktiškai gautų pajamų iš minėtų mokesčių.

Valdantieji po pateikimo taip pat pritarė „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio inicijuotai pataisai, lengvinančiai LRT generalinio direktoriaus atleidimą.

Pagal ją visuomeninio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė tarybos narių, tai yra atleidimui pakaktų 6 iš 12 narių balsų.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad nacionalinio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent du trečdaliai jos narių.

Pats R. Žemaitaitis pripažino, kad svarstant projektą Seime reikės nustatyti, kad LRT vadovo atleidimui reikėtų daugiau nei pusės tarybos narių balsų, tai yra bent septynių iš 12.

Tuo metu LRT taryba paragino išlaikyti dabartinę kartelę, kai generaliniam direktoriui atleisti reikia kvalifikuotos daugumos – aštuonių iš dvylikos balsų.

Dalis žiniasklaidos bendruomenės ir opozicija visa tai vadina nederamu politikų kišimusi į LRT veiklą ir žada rengti mitingą, pastaroji dėl priimamų pokyčių žada kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Tuo metu Interneto žiniasklaidos asociacija sako besitikinti, kad siūlymas lengviau atleisti LRT vadovę paskatins išsamesnes diskusijas apie transliuotojo valdymo ir finansavimo modelį, kuris atitiktų ES gerąsias praktikas, Europos Komisijos nustatytas taisykles.