Remiantis „Luminor“ pavasario ekonomine prognoze, šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 3,6 proc., Latvijos – 2,5 proc., o Estijos augimas išliks 2 proc. lygyje. 2027 m. prognozuojama, kad Latvijos augimas pakils iki 3,2 proc., o Estijos – iki 3 proc., o Lietuvos augimas sulėtės iki 2,4 proc.
„Artimiausiais metais Baltijos šalių ekonominė padėtis taps daug įvairesnė. Šiuo metu Lietuva siekia sparčiausio augimo modelio, tačiau jai taip pat kyla didžiausia perkaitimo rizika. Tuo metu investicijų skatinama Latvijos ekonomika įgauna pagreitį, o Estija atsigauna lėčiau“, – sakė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Estijoje Lenno Uuskula (Lenas Uskula).
Šiais metais augimą visose Baltijos šalyse pirmiausia palaiko privatus vartojimas, palankesnė fiskalinė aplinka ir gerėjančios pagrindinių eksporto partnerių, ypač Skandinavijos, perspektyvos. Tačiau išlieka didelė rizika: kylančios energijos kainos, padidėjęs ir tebesitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas, kuris kovo mėnesį dar labiau sustiprėjo, bei nestabili išorinė aplinka kelia grėsmę, kad augimo kelias taps duobėtas.
„Ilgalaikėje perspektyvoje Baltijos valstybių ekonominė sėkmė vis labiau priklausys nuo investicijų į aukštųjų technologijų gamybą ir paslaugas, taip pat nuo gebėjimo pritraukti aukščiausio lygio ekspertus“, – sakė L. Uuskula.
Pasak jo, ryškiausias kontrastas matomas Lietuvos atveju. Nors šalis ir toliau šiais metais pirmaus Baltijos šalių augimo tempais, jos plėtra tampa vis mažiau tvari. Didelis Europos Sąjungos lėšų srautas ir investicijos į gynybos infrastruktūrą skatina sparčią ekonomikos plėtrą, tačiau laikinas pinigų įliejimas iš antrosios pensijų pakopos išmokų sukuria pakilimo ir nuosmukio ciklą.
„Tai reiškia, kad dabartinis Lietuvos kaip lyderės vaidmuo taip pat gali pasirodyti esąs jos pažeidžiamiausia pozicija“, – mano „Luminor“ atstovas.
Kita vertus, „Luminor“ prognozuoja, kad 2027 m. Baltijos šalių augimo lydere taps Latvija. Jos ekonomikos augimą skatins didesnės investicijos, gamybos sektoriaus atsigavimas, verslo paslaugų sektoriaus svarbos didėjimas ir eksporto atsigavimas.
„Vienas iš Latvijos privalumų šiandien yra tai, kad šalis nepasinaudojo antrojoje pensijų pakopoje esančiomis lėšomis, kurios palaiko ilgalaikę gyventojų finansinę gerovę“, – sakė L. Uuskula.
Jis pažymėjo, kad Estijos atsigavimas yra lėtesnis nei jos pietinių kaimynių, kurį stabdo mokesčių didinimas, silpnas vartotojų pasitikėjimas ir vangus ekonominis klimatas pagrindinėse rinkose – Suomijoje ir Švedijoje, ypač nekilnojamojo turto ir statybų sektoriuose.
„Tačiau tikimės, kad Estija taip pat palaipsniui įsitvirtins. Ekonomikai naują postūmį galėtų suteikti mokesčių politikos koregavimas, eksporto rinkų gerėjimas ir didesnis dėmesys produktyvumui. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad iki 2028 m. Estijos ekonomika gali tapti sparčiausiai augančia Baltijos šalyse“, – prognozuoja ekspertas.
„Luminor“ prognozė 2028 metams numato 3 proc. augimą Estijoje ir 2,8 proc. Latvijoje, o Lietuvos augimas, kaip manoma, toliau mažės iki 1,2 proc.
Kita ekonomikos augimo medalio pusė – kainų spaudimas. Nors infliacinis spaudimas sumažėjo, palyginti su pastarųjų metų aukščiausiais rodikliais, Baltijos šalyse jis tebėra didesnis nei euro zonos vidurkis. 2026 m. infliacija, kaip prognozuojama, bus didžiausia Lietuvoje – ji pakils iki 5 procentų. Latvijoje kainų augimas išliks 3,7 proc., o Estijoje sulėtės iki 3 proc. Taigi, nors vidaus paklausa remia ekonomiką, ji taip pat skatina kainų spaudimą, ypač Lietuvoje.
„Baltijos šalims pagrindinis klausimas ateinančiais metais yra ne tik tai, kaip greitai augs ekonomika, bet ir kokia kaina. Lietuvos atveju matome spartų augimą ir todėl didesnę perkaitimo riziką. Latvijos atveju matome stiprėjantį ir labiau subalansuotą augimą, o Estijos atveju – lėtesnį, bet tvaresnį atsigavimą“, – teigė L. Uuskula.
Jis pridūrė, kad dabartines prognozes, ypač susijusias su infliacija, smarkiai veikia konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Kainų augimas gali būti daug didesnis nei prognozuota, nes prognozės buvo grindžiamos optimistiškesne konflikto sprendimo perspektyva.
„Tačiau pastarieji ketveri-penkeri metai parodė, kad nauja krizė visada tyko už kampo, dažnai dar prieš pasibaigiant ankstesniajai. Tai savo ruožtu reiškia, kad tokioms mažoms ekonomikoms, kaip Baltijos šalys, daug didesnis lankstumas ir gebėjimas greitai reaguoti įgavo visiškai naują prasmę siekiant išlaikyti ekonomikos augimą“, – pažymėjo L. Uuskula.
Naujausi komentarai