Pažindinasi su Italijos ir Prancūzijos maisto kultūra

Tai, kad lietuviai yra pakankamai dideli sūrio mėgėjai rodo ir statistika. Tarptautinės pieno produktų federacijos duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja 17,4 kilogramų sūrio. Pagal šį rodiklį Lietuva pasaulyje yra šešiolikta. Palyginimui, vienam prancūzui per metus tenka 27,2 kg, o italui – 22,2 kg per metus jų šalyse suvartojamo sūrio. Šios savo sūrio tradicijomis garsėjančios šalys minėtame sąraše užima atitinkamai 4 ir 7 vietas.

Be abejo, toli gražu ne visas lietuvių suvartojamas sūris galėtų būti laikomas gurmanišku. Nemažą jo dalį sudaro įprasti fermentiniai ar varškės sūriai. Vis tik, pasak prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, kai kurie lietuviai jau tapo tikrais sūrio bei skirtingų jo rūšių žinovais.

Lietuviai vis labiau siekia pažinti šį skonių pasaulį, atrasti ir mėgautis naujomis sūrių rūšimis.

„Sūris iš tiesų yra ypatingas ir turtingą skonių pasaulį atveriantis gaminys, skirtingose šalyse turintis gilias gamybos ir vartojimo tradicijas. Panašu, kad lietuviai vis labiau siekia pažinti šį skonių pasaulį, atrasti ir mėgautis naujomis sūrių rūšimis, o savo atradimais pasidalinti su draugais. Gurmaniškų sūrių paklausa Lietuvoje tikrai didėja, o tai sietina ir su bendromis mitybos tendencijomis, nes pastebime, kad mūsų pirkėjai vis labiau domisi maistu, ieškodami įvairesnių, įdomesnių ir sveikesnių produktų“, – sako B. Čaikauskaitė.

Populiariausias pasirinkimas – sūris su mėlynuoju pelėsiu

Anot B. Čaikauskaitės, iš gurmaniškų sūrių tarp pirkėjų šiuo metu populiariausi yra mėlynojo pelėsio, Bri, šviežias ožkų, čederio ir kietasis sūriai. Prekybos tinklo atstovės teigimu, kiek daugiau nei pusė tinklo parduotuvių asortimente esančių sūrių yra vietinė produkcija, o panaši dalis atkeliauja iš užsienio valstybių.

„Vis tik kalbant apie gurmaniškus sūrius, didžioji dalis jų parduotuvių lentynas pasiekia iš tokių šalių kaip Prancūzija, Italija ir Olandija. Tuo metu, populiariausias gurmaniškas sūris, gaminamas mūsų vietinių ūkininkų yra obuolių. Beje, mums svarbu ne tik tai, iš kokios šalies, bet ir iš kurio jos regiono, sūris atkeliauja iki Lietuvos. Importuojame nemažai sūrių su saugoma geografine ir kilmės vietovės nuoroda. Tokius pavadinimus kaip „Roquefort“ ar „Parmigiano Reggiano“ gali turėti tik konkrečioje vietovėje nustatytu būdu ir iš kontroliuojamų žaliavų pagaminti sūriai“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.

Tiesa, sūrių mėgėjai noriai renkasi ir iš minkštųjų pelėsinių, karvės ir ožkos pieno, nebrandintų mocarela, varškės sūrių. Taip pat, anot B. Čaikauskaitės, daug nuperkama įvairaus brandinimo fasuotų, pjaustytų riekutėmis ir gabalėliais ar tarkuotų kietųjų sūrių. Taip pat lietuviai noriai perka lydytus bei tepamus sūrius bei sūrelius.