„Akcizai turi didėti, kad išliktų alkoholio įperkamumo balansas didėjant žmonių pajamoms, tačiau dabar turime problemą, kai išgeriamas alkoholis stiprėja dėl mokestinių pakeitimų“, – Eltai atsiųstame komentare teigia M. Dubnikovas.

Pasak finansų analitiko, per praėjusius metus daugiausiai augančių pardavimų trejetuke buvo putojantis vynas, kur pardavimai augo 17,3 proc. tarpiniai kokteiliai su spiritiniu likeriu – 13,6 proc. ir stiprieji gėrimai, kurių pardavimai augo 9,7 proc.

„Vyno ir putojančio vyno augimai gali būti paaiškinami didėjančiomis žmonių pajamomis, tačiau stipraus sektoriaus vartotojai greičiausiai perėjo iš probleminio spirituoto vyno“, – mano M. Dubnikovas.

Tuo tarpu alaus pardavimai, pasak ekonomisto, krito 3,3 proc., o spirituoto vyno pardavimai sumažėjo 10,8 proc. Pasak analitiko, probleminis sektorius dėl akcizų buvo sunaikintas, tačiau kenksmingas poveikis daromas ir silpnam alkoholiui. M. Dubnikovo teigimu, šiuo metu per stiprų alkoholį Lietuvoje suvartojama daugiau nei 40 proc. viso absoliutaus kiekio Lietuvoje.

„Alkoholio akcizų politika rodo savo rezultatus. Dar nuo „žaliųjų“ draudimų periodo akcizams padvigubėjus vynui ir alui pardavimų kreivės stipriai keičia trajektorijas. Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė, kad sumažėjo pardavimai dviejose srityse – aluje ir spirituotame vyne“, – komentuoja jis.

Iš stipraus alkoholio buvo surinkta 11,5 proc. daugiau mokesčio – 28 mln. daugiau, iš viso – 273,5 mln. eurų. Iš alaus – 2,9 mln. mažiau, kas sudarė 84 mln. eurų.

„Teorijoje yra žinoma Lafero kreivė, kur didinant mokesčius ne visada surenkama daugiau mokesčio. Akivaizdu, kad didėjantys silpno alkoholio mokesčiai jau duoda mažesnę naudą“, – aiškina M. Dubnikovas.