„Pensininkai visą gyvenimą sunkiai dirbo ir nusipelno orios senatvės, kuri nepriklauso nuo politikų nuotaikų ir rinkiminių ciklų. Jei žmogus dirbo, mokėjo mokesčius, jam priklauso ori pensija. Ir ne tokia pensija, kurią Valius Ąžuolas (buvęs BFK pirmininkas – ELTA) vieną rytą sugalvojo, kad reikia mokėti papildomai ir sumoka žmogui papildomai.

Aš manau, kad turi būti 12 pensijų, kurios turi augti, ir ateinančiais metais augs 9 proc., kiek numato įstatymai, ir tikiuosi, kad augs ir toliau. Ir nereikės čia jokių 13 ar 15 pensijų, o užteks 12 pensijų, kurios nepriklausys nuo politikų geros nuotaikos“, – LRT radijui teigė M. Majauskas.

Pensininkai visą gyvenimą sunkiai dirbo ir nusipelno orios senatvės, kuri nepriklauso nuo politikų nuotaikų ir rinkiminių ciklų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) iš esmės pritaria buvusių Seimo narių Vandos Kravčionok ir Zbignevo Jedinskio siūlymui mokėti 200 eurų dydžio 13-ąją pensiją, tačiau siūlo projektą tobulinti.

SADM parengtoje išvadoje siūloma reguliavimą nustatyti ne Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatyme, o naujame įstatyme, nes skiriasi tikslai.

„Vienkartinė išmoka buvo skirta sušvelninti neigiamas COVID–19 pasekmes, o kasmetinė 13-oji pensija – mažinti socialinę atskirtį. Taip pat galėtų būti pažeisti teisėti lūkesčiai į vienkartinę išmoką tų asmenų, kurie pensiją ar šalpos išmoką pradėjo gauti 2020 metų rugsėjo ar vėlesnį mėnesį“, – teigia ministerija.

SADM taip pat siūlo nustatyti diferencijavimo pagal gaunamų pajamų dydį mechanizmą ir numatyti, kada ji nebūtų skiriama – apie 90 tūkst. asmenų, pasak ministerijos, kartu su socialinio draudimo pensijomis iš valstybės biudžeto gauna papildomas pensinio pobūdžio išmokas – valstybines pensijas, rentas, be to, asmenys gali dirbti ir turėti su darbu susijusių pajamų.

ELTA primena, kad ankstesnis Seimas po pateikimo pritarė siūlymui dėl 13-osios pensijos.

Tuometiniai valdantieji teigė, kad 13-oji pensija padėtų skatinti vartojimą, tačiau siūlymą kritikavo ekonomistai ir tuometinė opozicija.

Skeptiškai vertina pelno mokesčio lengvatas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas skeptiškai vertina Prezidentūros siūlymus svarstyti papildomas pelno mokesčio lengvatas, kadangi, anot jo, jos labiausiai orientuotos į stambias, didžiausio kapitalo įmones.

„Pelno mokestis neaktualus mažoms įmonėms, nes joms galioja sumažintas tarifas. Neaktualus jaunoms įmonėms, nes pirmi keleri metai paprastai būna nepelningi. Neaktualus ir naujos ekonomikos įmonėms, nes jų verslo modelis paremtas ne pelningumu, o augimu. Pelno mokesčio lengvatos yra aktualios stambiam verslui, vykdančiam veiklą brandžiuose, dažniausiai ribotos konkurencijos sektoriuose“, – LRT radijui teigė jis.

M. Majauskas pažymėjo, kad vienas iš sektorių, kuriam pagal kriterijus galėtų būti taikomos naujos mokesčių lengvatos, yra bankai.

„Bankai yra pats geriausias pavyzdys. Jei analizuotume didžiausius pelno mokesčio mokėtojus bankų įmokos šiuo metu sudaro 40 proc. Ką tik padidinome bankams mokesčius, ir dabar teiktume pasiūlymą sumažinti stambiam kapitalui, didžiausiems Skandinaviškiems bankas (mokesčius – ELTA). Manau, liktume nesuprasti visuomenės“, – tikino jis.

Vertindamas konkurencinę verslo aplinką šalies regionuose, M. Majauskas teigė, kad čia būtų tikslinga didinti dividendus ir mažinti pelno mokestį.

„Puikiai suprantu regioninį kontekstą, konkurencinę aplinką, kai iš esmės reikėtų pelno mokestį mažinti, o dividendus didinti, taip skatinant įmones investuoti uždirbtus pinigus ir mokėti mokesčius tik tada, kai išsimoka akcininkams. Taip veiktų idealiu atveju“, – teigė M. Majauskas.

„Bet Lietuvoje didieji bankai dividendų mokesčio nemoka dėl dvigubo apmokestinimo sutarčių su Švedija. Todėl būčiau itin atsargus su bet kokiomis pelno mokesčio lengvatomis“, – pridūrė jis.

BFK pirmininkas taip pat pridūrė, kad mokestinės lengvatos gali turėti neigiama fiskalinę įtaką valstybės biudžetui trumpuoju laikotarpiu.

„Tokia lengvata trumpuoju laikotarpiu turėtų neigiamą fiskalinę įtaką valstybės biudžetui (...). Sunku būtų ramiai diskutuoti apie tokius biudžeto praradimus, kai ateinančių metų biudžete nėra numatyto finansavimo net esminiams valstybės įsipareigojimams. Tokiame kontekste kalbėti apie pelno mokesčio lengvatas stambiam kapitalui man atrodo būtų netinkama“, – pabrėžė M. Majauskas.

Tuo tarpu prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sakė, kad Prezidentūroje pirmadienį vykusios diskusijos apie mokesčių sistemą metu prezidentas iškėlė mokestinės lengvatos sparčiai atlyginimus keliančioms įmonėms idėją, kadangi įžvelgia investavimo į darbuotojus svarbą.

„Prezidentas aptarė idėją, kad galėtų būti tam tikros pelno mokesčio lengvatos toms įmonėms, kurios didina atlyginimus labiau negu likusios įmonės (...). Šiuo metu turime pelno mokesčio lengvatą įmonėms, kurios investuoja į įrengimus. Tačiau, prezidento nuomone, lygiai taip pat svarbu investuoti į darbuotojus“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas.

Pelno mokesčio lengvatos įmonėms, sparčiau keliančioms darbuotojų atlyginimus, taip pat padėtų surinkti daugiau pinigų ir į valstybės biudžetą, teigė S. Krėpšta.

„Tokia pelno mokesčio lengvata, mūsų galva, turėtų tikrai dideles paskatas didinti atlyginimus ir mažinti minėtąjį struktūrinį atotrūkį. Tai taip pat būtų naudinga valstybei, nes būtų surenkamas papildomas gyventojų pajamų mokestis. Tad būtų abipusė nauda“, – tikino jis.