„Labai tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais (mėnesio – BNS) infliacija priartės prie 4 procentų. (...) Vasarą, vasaros mėnesiais (infliacija bus aukšta – BNS). Per artimiausius mėnesius mes pasieksim 4 procentus ir po to ji sumažės“, – BNS ketvirtadienį sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad teks susitaikyti su aukštesniais nei pernai infliacijos rodikliais.

„Stebima ir mėnesinė infliacija tokia (nestebinanti – BNS), ir metinė infliacija tęsia savo kelionę virš 3 proc. – tai turbūt teks susitaikyti šiemet su gerokai aukštesne negu pernai infliacijos realybe“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Anot N. Mačiulio, tokį didelį infliacijos augimą lemia energijos ir žaliavų brangimas.

„Matome tas pačias tendencijas, kurios buvo šių metų pradžioje, išlieka gana spartus mėnesinis kainų kilimas ir tam turėjo įtakos nepalankios tendencijos energijos rinkose, brangesnės suskystintos gamtinės dujos, brangusi elektra, taip pat brangsta kai kurios maistinės žaliavos, visa tai atsispindi galutinėse prekių ir paslaugų kainose“, – BNS teigė ekonomistas.

Matome tas pačias tendencijas, kurios buvo šių metų pradžioje, išlieka gana spartus mėnesinis kainų kilimas ir tam turėjo įtakos nepalankios tendencijos energijos rinkose (...).

Pasak I. Genytės-Pikčienės, įtakos metinei infliacijai turi ir palyginamoji bazė.

„Pernai metų pradžioje buvo išties nemažai ir defliacinių laikotarpių, ir vartotojų kainų indekso žemas lygis pernai taip pat prisideda prie aukšto metinės infliacijos rodiklio šiemet“, – BNS kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

N. Mačiulio teigimu, daugiausia infliaciją jaučia žmonės, didelę dalį lėšų išleidžiantys tabakui, alkoholiui ir kurui, taip pat – vidurinioji klasė, perkanti daugiau paslaugų.

„Kol kas bent jau didžiausia įtaka infliacijai yra susijusi su akcizinėmis prekėmis – tai yra brangesnis kuras, brangesnis alkoholis, tabakas, tai būtent tie gyventojai, kurių pirkinių krepšeliai yra daugiau akcizinių prekių, tie, kurie daugiau išleidžia būsto šildymui, elektrai, jie dabar jaučia didžiausią infliaciją“, – BNS aiškino N. Mačiulis.

„Kaip ir praėjusiais metais, toliau sparčiai brangsta paslaugos, maždaug 6 procentus siekia metinis augimas, tai tie vartotojai, kurie daugiau vartoja profesinių paslaugų, tai čia jau vidurinioji klasė, jie taip pat jaučia spartų kainų augimą“, – pridūrė „Swedbank“ analitikas.

Be to, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) trečiadienį pareiškus, kad šalis įves 25 proc. tarifą iš ES importuojamoms prekėms, ekonomistė I. Genytė-Pikčienė teigė, kad šiuo metu muitų politika neturi reikšmingo poveikio Lietuvos infliacijai, tačiau kalbėti, kas bus ateityje, sudėtinga.

„Jų (muitų – BNS) poveikis iš dalies buvo kompensuotas valiutos kurso svyravimu, nes vien prasidėjus kalboms apie muitų karus JAV doleris labai stipriai brango – tai prastino pačios Amerikos eksporto konkurencingumą bei atitinkamai gerino konkurencingumą Europos eksportui“, – BNS aiškino analitikė.

„Į ateitį žiūrint, yra kita medalio pusė – Europa yra priklausoma nuo žaliavų importo, jei ir toliau stiprės JAV doleris, tai natūralu, kad doleriais įkainuojamos žaliavos, ta pati nafta Europai taps brangesnė per būtent importuojamų žaliavų kanalą bus toliau maitinama mūsų infliacija. Tai yra viena iš grėsmių“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.

Valstybės duomenų agentūra ketvirtadienį skelbė, kad vasarį vidutinė metinė infliacija siekė 1,2 proc.