– Ką manote apie šį chaosą, prasidėjusį dėl karo Irane?
– Esu iš tų, kurie mano, kad visas šis chaosas ilgai netruks. Hormūzo sąsiaurio uždarymas taip pat negali ilgai tęstis, nes yra labai daug šalių, kurios suinteresuotos, kad tas sąsiauris būtų atidarytas.
Labiausiai suinteresuotos tos šalys, kurios tiesiogiai nesusijusios su konfliktu, o tiesiog pakliuvusios į kryžminę ugnį. Kinija, Indija iš kitų Persijos įlankos šalių importuoja daugiausia naftos per šį sąsiaurį.
– Kiek iš Persijos naftos gauna Europa?
– Tik apie penkis procentus naftos. Didžiausias iššūkis Europai yra dujos. Tačiau pasisekė, kad konfliktas prasidėjo ne žiemos pradžioje, o pabaigoje.
– Koks gali būti Donaldo Trumpo elgesys?
– D. Trumpui iš esmės jokio skirtumo nėra. Jei naftos kaina nukris prieš rinkimus, jis gali pasielgti visaip. Manau, kad jis turi kalbos dovaną ir visą naratyvą moka pateikti taip, kaip jam reikia.
Didžiausias iššūkis bus Persijos įlankos šalims, taip pat Izraeliui. Manau, kad šios šalys, turint omenyje jau padarytą žalą, bus suinteresuotos, kad Irano režimas, valdžia ir požiūris pasikeistų. Nes turėti tokį kaimyną pareikalaus milžiniškų kaštų.
– Ar sutinkate, kad rusams tai – keptas karvelis iš dangaus ir jiems atsiveria galimybė neblogai iš to uždirbti?
– Trumpuoju laikotarpiu – taip. Tačiau ilguoju laikotarpiu ši perspektyva nėra tokia gera, nes Iranas yra vienas pagrindinių Rusijos sąjungininkų ir vienas pirmųjų. Prisiminkime dronų tiekimą Rusijai.
Tikrai manau, kad jei pasikartos Venesuelos scenarijus ar kažkas panašaus ir JAV pradės kontroliuoti Irano naftos eksportą, tai vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiu Rusijai, be abejo, nepavyks iš to uždirbti.
Iš ekonominės pusės JAV yra mažiausiai priklausoma nuo energetinių kainų šuolių, priešingai nei Irako karo ar kitų krizių Artimuosiuose Rytuose metu, kurios vyko 1970–1980 metais.
Europa yra prastesnėje situacijoje, tačiau ne tokioje prastoje, kokioje galėjo būti prieš penkerius metus. Mums gerai, kad labiausiai kenčia Azijos šalys, kurios darys vis didesnį spaudimą, kad tas konfliktas kažkokiu būdu greičiau išsispręstų.
Mums gerai, kad labiausiai kenčia Azijos šalys, kurios darys vis didesnį spaudimą, kad tas konfliktas kažkokiu būdu greičiau išsispręstų.
– Europoje situacija prasta dėl infliacijos, degalų kainų. Kaip jūs vertinate ne tik Europos, bet ir mūsų situaciją?
– Mums didžiausia grėsmė yra dar vienas papildomas infliacijos šuolis. Ji šiek tiek mažesnė kitose Europos Sąjungos šalyse, o mūsų šalyje – didesnė, nes greitu metu turėsime nemažai į rinką įsiliesiančių pinigų.
Dalis jų bus iš gyventojų, kurie atsiims lėšas iš antrosios pensijų pakopos, taip pat bus rekordinė Europos Sąjungos parama, didžiulės investicijos krašto apsaugai. Pardavėjai laukia dar papildomo argumento, kad galėtų pagrįsti kainų pakėlimą.
Pardavėjai laukia dar papildomo argumento, kad galėtų pagrįsti kainų pakėlimą.
– Tai puiki proga verslams dabar kelti kainas?
– Taip. Pinigų bus nepriklausomai nuo to, kaip situacija klostysis Artimuosiuose Rytuose. Prasidėjusiais metais Lietuvos ekonomika augo 2,9 procento. Tai daugiau, nei prognozavo visos pagrindinės institucijos. Net jei naftos ir dujų kainų šuolis bus laikinas, tai gali turėti ilgalaikį poveikį infliacijai.
Net jei naftos ir dujų kainų šuolis bus laikinas, tai gali turėti ilgalaikį poveikį infliacijai.
Labiausiai kils energetinių išteklių kainos, tada brangs maistas, o galiausiai kainų šuolis persikels į paslaugų sektorių. Kadangi jau kitais metais numatomas ekonomikos lėtėjimas, tai bus viena paskutinių progų pakelti kainas.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)