Beveik prieš metus atsiradusi galimybė imtis nuosavo verslo neturint didelio pradinio kapitalo ir neapsikraunant milžiniškais biurokratiniais vargais ne vieną lietuvį paskatino mesti samdomą darbą ir pradėti dirbti sau. Mažųjų bendrijų skaičius Lietuvoje nuolat auga.

Sprendimas pasiteisino

Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius laikraščiui sakė, kad praėjus beveik metams nuo mažųjų bendrijų įteisinimo galima drąsiai teigti, jog šis sprendimas smarkiai prisidėjo prie verslumo skatinimo. Pasak jo, mažosios bendrijos pamažu nukonkuruoja kitas smulkiojo verslo formas.

„Yra tendencija, kad nemažai žmonių, dirbusių su verslo liudijimais, dabar steigia mažąsias bendrijas. Pagrindinė priežastis ta, kad dirbdamas su verslo liudijimu negali samdyti darbuotojų, o mažoji bendrija tai gali daryti. Taip žmonės iš amatininkų tampa normaliais verslininkais“, – aiškino D.Varkulevičius.

Jo teigimu, įteisindama mažąsias bendrijas Lietuva nieko nauja neišrado, tik pasinaudojo gerąja kitų šalių patirtimi. Bene seniausiai panaši verslo forma gyvuoja Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur veikia vadinamosios mažosios korporacijos (angl. – small corporation).

„Latviai bei estai mus aplenkė ir mažąsias bendrijas įteisino kur kas anksčiau. Kurį laiką pagal steigiamų mažųjų bendrijų skaičių nuo jų atsilikome, tačiau dabar kaimynus sparčiai vejamės. Neturime naujausių duomenų, bet mažosios bendrijos sudaro apie 15–20 proc. visų registruojamų verslų. Be to, labai svarbu, kad mažosios bendrijos paprastai dirba paslaugų sektoriuje, o kuo daugiau šiame sektoriuje dirbančių žmonių, tuo ekonomikai geriau“, – sakė „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento vadovas.

Nereikia įstatinio kapitalo

Įstatymas, leidžiantis steigi individualiosios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės (UAB) hibridu kartais vadinamas mažąsias bendrijas, Lietuvoje įsigaliojo nuo praėjusių metų rugsėjo. Tokios formos verslą ir įsteigti, ir valdyti yra kur kas paprasčiau, tad nenuostabu, kad tai itin sparčiai populiarėja. Šiuo metu mažosios bendrijos sudaro iki penktadalio visų registruojamų verslų.

Ūkio ministerijos teigimu, mažoji bendrija – itin patogi ir patraukli smulkiojo, šeimos ir pradedančiųjų verslo forma. Visiems tiems, kurie norėtų pradėti savo verslą, bet dar nesiryžo baimindamiesi didelių išlaidų ar sudėtingo įmonės steigimo. Mažosios bendrijos formą pasirinkusiems pradedantiems verslininkams ypač patrauklu, kad steigiant tokią bendriją nereikia jokio įstatinio kapitalo. Pavyzdžiui, steigiant UAB taikomas minimalaus 10 tūkst. litų įstatinio kapitalo reikalavimas.

Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo. Tai reiškia, kad nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles. Mažąją bendriją gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų, bet gali būti ir tik vienas steigėjas. Mažoji bendrija gali vykdyti bet kokią įstatymų nedraudžiamą veiklą.

Nors mažojoje bendrijoje nereikalaujama turėti minimalaus įstatinio kapitalo, jos nariai moka įnašus, kurių dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkime, o mažosios bendrijos pelnas skirstomas proporcingai pagal nario įnašo dydį, tačiau galima numatyti ir kitokią pelno skirstymo tvarką.

Steigti mažąsias bendrijas vilioja ir ribota jų narių atsakomybė, t. y. nepasisekus verslui nariai rizikuoja tik savo įnašu, bet ne asmeniniu turtu.

Mažosios bendrijos narys gali dirbti joje nesudarydamas darbo sutarties, todėl nereikia mokėti mokesčių nuo darbo užmokesčio, o lėšų asmeniniams poreikiams avansu galima pasiimti iš pelno. Jei paaiškėja, kad pelnas mažesnis, nei bendrijos nariui išmokėtas avansas, trūkstama dalis grąžinama bendrijai.

Tiesa, teisininkai įspėja, kad čia gali slypėti ir pagrindinis mažosios bendrijos trūkumas: kai nėra aiškiai nustatytos pelno paskirstymo tvarkos, gali būti sunkiau spręsti bendrijos narių tarpusavio ginčus.

Vysto tradicines veiklas

D.Varkulevičius teigė, kad kol kas sudėtinga kalbėti apie mažųjų bendrijų sėkmės istorijas, kai jos išauga savo marškinius ir tampa, pavyzdžiui, UAB, tačiau ateityje visko gali būti, ypač jei kai kurios bendrijos nuspręs ieškoti papildomų investicijų ir plėstis.

"Kol kas praėjo per mažai laiko, manyčiau, tuos sėkmės viščiukus galėsime skaičiuoti po kokių trejų metų. Kitas aspektas yra tas, jog visa Lietuvos įstatymų bazė sutvarkyta taip, kad investuotojams patraukliausios būtų UAB, tad verslui, kuris galvoja apie investicijų paiešką, mažosios bendrijos forma nepatraukli.

Tačiau kalbant apie šeimos verslą, kuris išlaiko save ir savo savininkus, bet neturi didelių ambicijų, nematau priežasčių, kodėl reikėtų keisti valdymo formą. Manau, tokie verslai kaip, pavyzdžiui, kepyklėlės net ir labai sėkmingai vystomi liks mažosios bendrijos", – svarstė pašnekovas.

Pasak „Verslios Lietuvos“ atstovo, mažųjų bendrijų įteisinimas kokių nors naujų vėjų į mūsų šalies verslo padangę neatnešė – jas įsteigę tautiečiai užsiima Lietuvoje tradiciškai populiariausiais verslais.

„Yra keli sektoriai, kurie Lietuvoje dažniausi, – tai mažmeninė prekyba, viešasis maitinimas, įvairūs, ne tik automobilių, servisai ir grožio salonai, – vardijo D.Varkulevičius. – Tokios populiariausios mažųjų bendrijų veiklos.“

Nors prieš įteisinant mažąsias bendrijas vykusiose diskusijose buvo akcentuojama, kad tokia verslo valdymo forma paskatins informacinių technologijų startupų steigimą, rodos, šie lūkesčiai buvo kiek perdėti. Pasak D.Varkulevičiaus, tendencija, kad naujos informacinių technologijų bendrovės renkasi mažosios bendrijos formą, yra, tačiau didelė dalis vadinamųjų startupų kūrėjų vis dėlto siekia ateityje pritraukti papildomų investicijų ir augti, todėl dėl jau minėtų priežasčių renkasi kitas verslo valdymo formas.

Paklaustas, kaip vertina mažųjų bendrijų perspektyvas, D.Varkulevičius neabejojo, kad tokia verslo valdymo forma tik populiarės, o mažųjų bendrijų skaičius augs: „Galima paprastai apskaičiuoti. Apie 95 proc. viso pasaulio verslo sudaro smulkusis ir vidutinis verslas, o mažoji bendrija yra viena populiariausių tokio verslo formų.“

Populiariausios didmiesčiuose

Valstybės įmonės Registrų centro atstovas Aidas Petrošius laikraštį informavo, kad iki šių metų liepos 1 d. Lietuvoje iš viso buvo registruota 2621 mažoji bendrija. Didžioji dalis jų – 1681 – buvo įsteigta internetu.

Beveik pusė (46 proc.) mažųjų bendrijų veikia Vilniuje ir jo apylinkėse, penktadalis – Kauno apskrityje, dešimtadalis – Klaipėdos apskrityje. Šiaulių apskrityje įsikūrusios 154 mažosios bendrijos, Panevėžio – 130. Likusiuose Lietuvos regionuose įsteigta mažiau nei po šimtą mažųjų bendrijų.

Mažųjų bendrijų steigimo dinamika

Laikotarpis Įregistruota mažųjų bendrijų

2012 m. rugsėjis 120

2012 m. spalis 419

2012 m. lapkritis 350

2012 m. gruodis 243

2013 m. sausis 226

2013 m. vasaris 232

2013 m. kovas 293

2013 m. balandis 307

2013 m. gegužė 260

2013 m. birželis 171

Kokius mokesčius reikia mokėti

20 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį mažosios bendrijos narys moka už save vieną kartą per metus nuo gautų pajamų, atskaičius deklaruotas kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas.

Mokesčiai ir įmokos mokami nuo mažosios bendrijos nario asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos.

Pensijų socialinio draudimo įmoka – 26,3 proc. nuo išsiimtos mažosios bendrijos nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos. Įmoka mokama kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Jei tokių pajamų negauta, įmoka nemokama. Tuo atveju, jei asmuo turėtų kitų pajamų (pagal darbo sutartį, iš individualiosios veiklos ar kt.), pensijų socialinio draudimo įmoka būtų mokama nuo visų pajamų šaltinių ir kartu didėtų asmens draudžiamosios pajamos, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo išmokos, pavyzdžiui, pensijos dydis.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka – 9 proc. nuo pajamų. Ši įmoka mokama kartą per mėnesį nuo išsiimtos mažosios bendrijos nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos. PSD įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu ketverių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma (5952 litai), o šių įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma (71424 litai). Tais atvejais, kai veikla vykdoma ne visus mokestinius metus, PSD įmokų bazės ribos perskaičiuojamos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui.

Pelno mokestis – 15 proc. Lengvata – 5 proc. pelno mokesčio tarifas – taikoma tada, kai darbuotojų skaičius neviršija dešimt žmonių, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. litų, bet jeigu tas pats asmuo yra dviejų mažųjų bendrijų savininkas, jam lengvata netaikoma. Ji taip pat nebūtų taikoma, jeigu dviejų mažųjų bendrijų nariais, kurie turi daugiau nei pusę balsų, būtų tie patys asmenys.

PVM mokėtoju mažosios bendrijos privalo registruotis, jeigu atlygis už patiektas prekes (suteiktas paslaugas) šalies teritorijoje per paskutinius 12 mėnesių didesnis nei 155 tūkst. litų, taip pat jeigu iš kitos ES valstybės įsigyja prekių daugiau nei už 35 tūkst. litų per kalendorinius metus.