Apvaliosios medienos, popiermedžių ir malkų prekybos rinkoje – neregėtas kainų nuosmukis. Miško savininkai neskuba pardavinėti savo valdų su mišku ar tik medienos, o pramoninių miškų savininkai, siekdami bent minimaliai palaikyti verslą, nors ir nuostolingai, bet parduoda dalį valdų. Rinkos dalyviai atsigavimo tikisi šių metų pabaigoje ar kitąmet.

Privataus miško savininkai, jei kažkuriuo metu dar svarstė parduoti mišką, dabar tokių minčių kratosi. Dar 2014-aisiais panorėję parduoti mišką su sklypu ar be jo, būtų gavę trečdaliu daugiau nei šiandien.

Todėl dažnas svarsto mišką ir toliau laikyti kaip investiciją ir laukti geresnių laikų. Tuo metu valstybiniai miškai vykdant valstybines užduotis yra ir toliau kertami tokiais pat kiekiais, nepaisant į dugną nusiritusių kainų.

„Manau, kad  vis tiek vietos gamintojų produkcija yra tiesiogiai priklausoma nuo pasaulinės rinkos tendencijų ir, jeigu ten prekyba normaliai pradės judėti, tai ir čia žaliavinės medienos kaina paaugs“, – sako Generalinės miškų urėdijos skyriaus vedėjas Gintaras Paltanavičius.

Per metus valstybiniai miškai parduoda iki 3 mln. 700 tūkst. kubinių metrų medienos arba apie 60 proc. viso šalyje nukertamo miško. Apie 80 proc. medienos lieka Lietuvoje, kitą nuperka lenkai, latviai, skandinavai. Šiuo metu kubinio metro kaina siekia apie 36 eurus, kai pernai sausį ji buvo 10 eurų didesnė. Tiesa, tokia krizė medienos kirtimus aplanko ne pirmą kartą. 2008–2009-aisiais apvaliosios medienos kaina buvo nukritusi iki 26 eurų už kubinį metrą.

Šiuo metu nuosmukį lemia popieriaus gamybos perviršis, todėl Europoje medienos kainos mažėja. Kainos žemumas lemia ir išaugęs importas iš Baltarusijos ir Rusijos, ypač pastarosios medienos kiekiai tiekiami į pasaulio rinkas. Rusija panaikino eksporto mokesčius, o ir nuvertėjęs rublis leidžia medieną pardavinėti net Jungtinėse Valstijose, ko iki šiol nebuvo. Tuo metu Lietuvos rinka yra priklausoma nuo celiuliozės fabrikų Skandinavijoje ir baldų pramonės.

„Ta kaina, kuri dabar yra Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, yra arti dugno. Nesinorėtų tikėti, kad ji dar labiau kris, ji jau kokį 4 mėnesį yra stabiliai žemame taške. Gali būti, kad ji atsistums nuo dugno ir kils į viršų“, – sako Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas.

Apvaliosios medienos rinkos atsigavimo laukiama šių metų antroje pusėje ar kitąmet. Manoma, kad tai lems Skandinavijoje atidaryti keli celiuliozės fabrikai ir biokuro katilinė Stokholme. Skaičiuojama, kad šios galia tokia, kad Lietuvos apvaliosios medienos eksportą galėtų paskatinti 20 proc.