„Neries ir Nemuno upės pasižymi turtinga biologine įvairove, kurioje gyvena daugybė žuvų rūšių, paukščių, bestuburių ir kitų vandens organizmų. Upių gilinimo darbai, apimantys vagos valymą, riedulių šalinimą ir kitus hidrotechninius darbus, gali sukelti negrįžtamus pokyčius upių ekosistemose“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime cituojamas LMŽD direktorius Laimonas Daukša.

Pasak jo, tokie sprendimai kelia rimtą grėsmę Lietuvos upių biologinei įvairovei, žvejybai bei medžioklei, pragilinus vagas gali būti sunaikinta visa eilė buveinių, žuvų nerštaviečių, o tam tikros rūšys gali išnykti.

Vidaus vandens kelių direkcija siekia išvystyti vandens kelią tarp Vilniaus ir Kauno, pritaikyti jį ne tik keleivių, bet ir krovinių gabenimui. Direkcijos teigimu, toks projektas galėtų kainuoti apie 20 mln. eurų.

Upių gilinimo darbai, apimantys vagos valymą, riedulių šalinimą ir kitus hidrotechninius darbus, gali sukelti negrįžtamus pokyčius upių ekosistemose.

Dalis mokslininkų ir aplinkosaugininkų kritikuoja šį siūlymą, teikdami, kad tai kelia grėsmę ekologinei pusiausvyrai upėse.

„Neries upė pasižymi natūraliu hidrologiniu režimu, kurio metu vandens lygis ir debitas kinta priklausomai nuo sezono. Gilinimo darbai gali sutrikdyti šį natūralų režimą, sukeldami neigiamus padarinius tiek upės ekosistemai, žuvims ir visiems gyvūnams, o taip pat ir aplinkiniams gyventojams“, – teigė L. Daukša.

Anot jo, pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas mažėjantis upių vandeningumas, ypač šiltuoju metų laiku, kuris apsunkina laivybos sąlygas bei kelia pagrįstas abejones dėl tokių projektų tvarumo.

„Investicijos į upių gilinimą siekiant pritaikyti jas laivybai yra abejotinos tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu požiūriu. Maža to, trūksta viešai prieinamų kaštų naudos analizių dėl jau atliktų Nemuno žemupio nuo Kauno gilinimo darbų atsiperkamumo, krovinių gabenimo intensyvumo, jau nekalbant apie klimato kaitą, mažėjantį upių vandeningumą, kuris savaime paneigia bet kokią galimą naudą tokių projektų“, – teigė jis.

L. Daukša pabrėžia, kad upių įgalinimas visuomeniniams poreikiams yra sveikintinas, tačiau tokie sprendimai turi būti logiškai pagrįsti, ekonomiškai paremti, tvarūs ir naudingi.

LŽMD teigia savo poziciją raštu pateikusi Vidaus vandens kelių direkcijai bei Aplinkos ministrui.

Apie galimybę Neryje suaktyvinti laivybą kalba ir sostinės meras Valdas Benkunskas. Jis anksčiau BNS sakė, kad upė gali būti pritaikyta ne tik transportui ir turizmui, bet ir kariniam mobilumui, o Neris galėtų būti vienas iš evakuacijos kelių iš Vilniaus.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad poreikio tam nemato, tačiau tai neužkerta kelio savivaldybių iniciatyvoms.

Lietuvos kariuomenė BNS teigė, kad šiuo metu nėra kalbama apie upių pritaikymą kariniam mobilumui, bet prie šio klausimo gali būti grįžtama ateity.