Anot V. Šližio, kol kas sunku pasakyti, ar padėtis yra susitvarkiusi, nes pašarų ruošimas dar vyksta, bet kai kuriuos regionus sausra stipriai palietė.

„Lazdijų kraštas su pašarais labai sudėtingai gyvena. Utena, Rokiškis truputį lengviau, bet (sausra, - ELTA) palietė. Šiais metais tiems, kas neturi didesnių plotų, yra truputį sunkiau ir pašarų kaina, aišku, yra sukilusi“, - kalbėjo V. Šližys.

Jo teigimu, galvijų augintojams sunku konkuruoti su aktyviai Lietuvoje pašarus perkančiais lenkais ir skandinavais, todėl kai kuriais atvejais gyvulius tenka skersti.

„Tikrai sunku su jais konkuruoti, nes tokiomis kainomis įsigyjant supirkimo kainos turi stipriai pasikeisti. Žmonės turi du pasirinkimus: arba eiti į nuostolį ir tikėtis, kad pasikeis kažkada situacija, arba gali atsisakyti dalies gyvulių ir pasilikti tiek, kiek gali išsilaikyti“, - pažymėjo V. Šližys.

Vis dėlto jis sakė preliminariai dar negalintis įvertinti galimų galvijų augintojų nuostolių.

„Darysime apklausą, nes vis tiek žolę nupjauna ne vieną, o du kartus. Tikimasi iš antro derliaus, kad daugiau žolės prisipjaus. Viskas paaiškės rugsėjo vidury“, - sakė jis.

Eltai Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus anksčiau yra sakęs, kad gyvulininkyste užsiimantiems ūkininkams sausra buvo itin skaudi: dalis turėjo skersti gyvulius arba šerti žiemos pašarais, paruoštais ateičiai.

ELTA primena, kad dėl lietingos praėjusių metų vasaros ir šių metų sausros „KG Group“ prognozuoja iki 20 proc. mažesnį derlių, kuriame dominuoja kiek žemesnės nei įprasta kokybės - trečios klasės - kviečiai.

Anksčiau Žemės ūkio ministerija yra prognozavusi, kad, užsitęsus sausringam laikotarpiui, vasarinių pasėlių derlius gali būti apie trečdalį mažesnis nei 2017 metais, o sausros stipriai paveiktose savivaldybėse - 50 proc. ir daugiau. Vidurio Lietuvoje vasarinių javų derlius prognozuojamas 15-20 proc. mažesnis.