Panevėžyje galėtų atsirasti regioninis krovinių terminalas, tačiau ekonominius ir kitus jo statybos aspektus turėtų įvertinti transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos specialųjį planą rengiantys ekspertai, sako susisiekimo ministras.

„Aš galvoju, kad greičiausiai tokio terminalo reikėtų, bet kaip tai atitiks europinį mąstymą ir matymą, greičio užtikrinimą, tą reikia konkretinti. Gal tai reikėtų priderinti prie traukinių judėjimo tvarkaraščio, gal nebūtinai kiekvienas keleivius pervežantis traukinys turėtų ten stoti, gal dalis jų turėtų ten stoti. Iš kitos pusės, krovinius išsiųsti iš Panevėžio, žinoma, turėtų tokios galimybės būti. Ar reikia tokio didelio terminalo, ar tiesiog užtenka kelyno, čia yra kiti dalykai, kurių atsakymus apspręs specialistų skaičiavimai“, - BNS teigė Rimantas Sinkevičius.

Anot jo, specialiojo plano rengėjai - britų inžinerijos ir aplinkos konsultacijų bendrovė „URS Infrastructure & environment“ - turės įvertinti krovinių terminalo ekonomines, ekologines, socialines, aplinkosaugos ir kitas aplinkybes.

Antradienį Panevėžio miesto valdžia nusprendė kreiptis į Vyriausybę, Susisiekimo ministeriją ir bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ dėl krovinių terminalo statybų įtraukimo į „Rail Baltica“ projektą. Nusprendus statyti krovinių terminalą, jis būtų finansuojamas į bendro „Rail Baltica“ biudžeto, tačiau kol kas nėra aišku, kiek kainuotų darbai.

3,7-5,2 mlrd. eurų vertės europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. „Rail Baltica“ projektą nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Talino planuojama užbaigti iki 2024 metų.