„Tikiuosi, kad jie bus artimiausiu metu. Situacija ne tik mums aktuali. Su raštais yra kreipęsi ir lenkai, ir suomiai, ir švedai, ir vokiečiai, ir estai, ir latviai. Komisija tikrai žino problemą, lyg ir juda link to, kad galbūt net būtų galima kompensuoti nuostolius, kai iš pradžių buvo sakoma, kad ne (nuostolio kompensavimo ūkininkams nebus - ELTA)“, - Eltai komentavo G. Surplys.

Ministro teigimu, reikia ir Lietuvai padaryti savo „namų darbus“.

„Esame išsiuntę raštus Nacionalinei mokėjimų agentūrai, viešajai įstaigai „Ekoagros“, kuri atsakinga už ekologinę produkciją, kad jie netaikytų sankcijų, kad palankiai žiūrėtų į ūkininkus. Taip pat esame valstybės lygiu paskelbę ekstremalią situaciją“, - vardijo ministras.

G. Surplys pabrėžė, kad išimtys ūkininkų įsipareigojimams dėl ES paramos gali būti taikomos tik dėl pagrįstų priežasčių - jeigu derlius žuvo dėl force majore aplinkybių.

„Dabar jau išgirstu net komiškų situacijų, kai ūkininkai nenori parduoti grūdų, nes kaina šiuo metu netinkama, ir sako, kad neparduosiu, nes man ministras leido. Tai reikia suprasti, kad įsipareigojimai išlieka įsipareigojimais“, - akcentavo ministras.

Liepos 13 dieną Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad ūkininkams dėl sausros bus taikomi sušvelninti žalinimo paramos reikalavimai, nes taip Briuselyje vykusiame posėdyje dėl tiesioginių išmokų nusprendė ES šalys narės. ŽŪM teigė, kad sprendžiama, kaip lengvatas pritaikyti Lietuvos žemdirbiams.

Kaip buvo sakoma Eltai atsiųstame Žemės ūkio ministerijos atsakyme, paramos reikalavimai bus sušvelninti Lietuvoje, Portugalijoje, Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Danijoje, Latvijoje ir Estijoje.

„Europos Komisijos (EK) atstovai teigia, kad šis sprendimas oficialiai turėtų įsigalioti maždaug po dviejų savaičių nuo balsavimo, tai yra maždaug liepos mėnesio pabaigoje“, - nurodė ŽŪM.

Ministerija pridūrė, kad šis sprendimas leis valstybėms narėms deklaruotus pūdymo plotus naudoti pašarui, kurio dabar labai trūksta gyvulininkystės sektoriui, taip pat esant tokiai situacijai šalys galėtų taikyti force majeure (nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės) išimtį.

Anot ministerijos atsakymo, sprendžiama, kaip šias lengvatas pritaikyti Lietuvos žemdirbiams.

ŽŪM nurodė, kad Lietuva kartu su kitomis ES narėmis kreipėsi į EK, prašydama leisti šiemet ūkininkams išmokėti didesnes avansines išmokas, kurios leistų jiems greičiau įveikti gamtos sukeltus sunkumus.

„Ar EK atsižvelgs į šį Lietuvos prašymą, bus aišku vasaros pabaigoje - rudens pradžioje“, - sako ŽŪM.

Anksčiau ŽŪM yra prognozavusi, kad užsitęsus sausringam laikotarpiui vasarinių pasėlių derlius gali būti apie trečdalį mažesnis nei 2017 metais, o savivaldybėse (27), kuriose tęsiasi stichinė sausra arba užsitęsęs sausas periodas yra pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius, - 50 proc. ir daugiau. Vidurio Lietuvoje vasarinių javų derlius prognozuojamas 15-20 proc. mažesnis.