– Visų pirma norėčiau sureaguoti į klausimą dėl rezervo. Tai yra solidari priemonė – ją taikė 33 šalys. Jos poveikį rinkai labai sunku tiksliai įvertinti. Pradiniai Energetikos ministerijos vertinimai rodė, kad galutinei kainai tai galėtų turėti apie 10 centų įtaką. Atsargos patenka į rinką, ir papildoma žaliava daro įtaką kainai: jei ji kyla – kyla lėčiau, jei stabilizuojasi – tai taip pat turi poveikį. Lietuva kartu su kitomis 33 valstybėmis prisidėjo prie šios priemonės ir panaudojo 12 dienų atsargas iš turimų daugiau nei 90. Manau, tai buvo solidarus sprendimas.
– Bet degalų kainos vis tiek pakilo.
– Taip, kainos pakilo dėl pasaulinės rinkos. Tačiau Lietuva neliko nuošalyje ir prisidėjo prie bendrų sprendimų. Tai buvo svarbus solidarumo žingsnis.
– Degalų kainas dabar matome kasdien. Ko galime tikėtis artimiausiu metu? Ar galite prognozuoti bent mėnesį į priekį?
– Prognozuoti tokioje nestabilioje geopolitinėje situacijoje yra labai sudėtinga. Pagrindinis veiksnys – karas. Šiuo metu stebime konkurenciją tarp degalinių. Iš pradžių matėme, kad jų maržos net sumažėjo. Dabar situacija taip pat stebima. Dėmesys krypsta ir į didmenininkus – analizuosime šią grandį išsamiau. Vyriausybė įvertino papildomas PVM pajamas ir prognozavo, kiek jų bus surinkta iš degalų. Atitinkamai sumažintas akcizas – apie 6 centus. Ši priemonė planuojama dviem mėnesiams dėl esamos nežinomybės. Svarbu pabrėžti, kad vieno cento kainos sumažinimas metams biudžetui kainuoja apie 10 mln. eurų. Tai nėra pigi priemonė, todėl Vyriausybė dalijasi atsakomybe su visuomene, bet iš to nesiekia pelno.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Vežėjai ir degalų pardavėjai sako, kad reikėtų dar labiau mažinti akcizą. Ar tai būtų efektyvu?
– Vienas centas kainuoja 10 mln. eurų. Turime spręsti, ar šiuos pinigus skirti iškastinio kuro subsidijavimui, ar investuoti į mokyklas, ligonines ir kitas sritis. Kainos pakilo apie 50–60 centų, ir valstybė negali to visiškai kompensuoti nei mažindama akcizą, nei PVM. Sprendimas – pasaulinės kainos mažėjimas.
– Kodėl bent nepabandžius padaryti degalų pigesnių nei kaimyninėse šalyse, kad pritrauktume daugiau vartotojų?
– Tai nėra nauja idėja. Dažnai siūlomas dalinis akcizo grąžinimas verslui, kaip daroma kai kuriose ES šalyse. Tačiau mūsų skaičiavimai nerodo tokio didelio finansinio efekto, kaip teigia verslas. Mažinant akcizą, biudžeto pajamos mažėtų. Apie akcizų politiką verta diskutuoti strategiškai, tačiau ne krizės metu. Turime trejų metų planavimą ir netrukus galėsime nustatyti ilgalaikę kryptį.
– Pereikime prie ekonomikos ir infliacijos. Kokius ženklus matote ir ką valdžia gali padaryti?
– Šioje srityje valdžia gali padaryti daugiau. Jei krizė užsitęstų ir degalų kainų poveikis persikeltų į kitus sektorius, galėtume taikyti tikslines priemones: padėti įmonėms su apyvartinėmis lėšomis, teikti eksporto garantijas ir pan. Kol kas remiamės turima informacija, tačiau ji labai kinta. Situacija gali keistis kiekvieną dieną.
– Gyventojai netrukus galės atsiimti lėšas iš antrosios pensijų pakopos. Sakote, kad tai galėtų padėti ekonomikai. Kaip?
– Jei konfliktas būtų ilgalaikis ir turėtų didesnį poveikį ekonomikai, vartojimo skatinimas būtų viena iš priemonių. Tokios lėšos galėtų padidinti vartojimą, prisidėti prie BVP augimo ir padėti žmonėms. Tai turėtų teigiamą poveikį ekonomikai.
Naujausi komentarai