„Kalbėsime apie tai, kaip Lietuvos bankas mato (būsto prieinamumo problemą – ELTA), aš norėsiu aptarti mūsų (ministerijos – ELTA) matymą ir pasiūlymų paketą, kuris šiek tiek liečia ir Lietuvos banko veiklos sritis“, – prieš antradienio susitikimą su Lietuvos banko (LB) vadovu Gediminu Šimkumi Eltai sakė A. Armonaitė.

Anot ministrės, EIM šiuo metu rengiami siūlymai numatys patrauklesnes sąlygas gyventojams imti būsto paskolą, priemonės padės didinti konkurenciją rinkoje.

„Yra keletas grandžių – tiek Lietuvoje veikiantys bankai ir Lietuvos bankas, tiek su nekilnojamojo turto vystymu susijęs reguliavimas, pavyzdžiui, savivaldybėse ir Aplinkos ministerijoje“, – teigė A. Armonaitė, pridūrusi, kad priemonės nebus teikiamos naujų įstatymų formatu.

„Ypač Vilniuje ryškėja tokia tendencija, jog būstas jaunoms šeimoms, vidurinei klasei tampa vis mažiau prieinamas. Nuomos kainos yra didelės, paskolų sąlygos yra sudėtingos, žmonėms vis sunkiau susitaupyti pirmam įnašui”, – tikino politikė.

EIM duomenimis, vidutiniškai įpirkti būstą Lietuvoje reikia 6, o Vilniuje – 7 metinių atlyginimų. Šis rodiklis tebėra tarp geresnių ES šalių rodiklių.

Kaip parodė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) užsakymų „Sprinter tyrimų“ kovo–balandžio mėnesiais atlikta šalies gyventojų apklausa, būsto įperkamumas yra didžiausią susirūpinimą kelianti problema daugiau nei trečdaliui – 35 proc. – Lietuvos gyventojų. Tuo metu daugiau nei pusė apklaustųjų – 56 proc. – sutinka, kad įperkamo būsto pasiūla jų gyvenamuose miestuose ir rajonuose yra nepakankama.

Tyrimo duomenimis, pagrindinės priežastys, dėl kurių gyventojai neįsigyja nuosavo būsto, yra pradinio įnašo neturėjimas (69 proc.), taip pat pajamų trūkumas – tai sudaro kliūtį įsigyti savo namus 36 proc. gyventojų.